The transition from an industrial to an information society is called a post-industrial or post-traditional period. All transitional periods are characterized by non-compliance, deviations of behaviour, various challenges and the changes of values. These imbalances are highly affected by globalization. Breaking up traditions creates preconditions for new crimes that are related to the latest achievements of science and technology. Globalization takes place in the social sphere and covers the most diverse fields of society’s activities. It includes the scope of state and other social structures and their environment. Globalization is intensified by internal communication and other connections around the globe. Law, as a regulator of social life, is influenced by it. Globalization opens up new paths in the development of culture and science. It, however, brings equally difficult challenges. Therefore, many future prospects expected from globalization exclude real risks. In history globalization has manifested itself many times by the creation of empires and social and political systems. Primal forms of globalization can be found in ancient history. Whether it was the more cultural and economical than military invasion of the ancient Greeks to other lands, or the physical and spiritual actions of the Romans that led to collapse of the Roman empire by the barbarians, or the voluntary adoption of Christianity and Buddhism virtually by the whole world – these were all manifestations of globalization. Law as a regulator of social life is directly exposed to the challenges of globalization and must respond to the negative effects of globalization. This article is dedicated to the analysis of such challenges.

Perėjimą iš industrinės į informacinę visuomenę vadiname poindustriniu arba potradiciniu laikotarpiu. Visiems pereinamiesiems laikotarpiams būdingas taisyklių nesilaikymas, elgsenos nukrypimai, įvairūs iššūkiai bei vertybių kaita. Šiuos nestabilumus labai veikia globalizacija. Tradicijų laužymas sudaro prielaidas naujiems nusikaltimams, susijusiems su naujausiais visuomenės mokslo ir technikos laimėjimais. Globalizacija – procesas, reiškinys, tam tikras fenomenas, vykstantis socialinėje plotmėje, apima pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškia tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu, veikia ir teisę kaip socialinio gyvenimo reguliatorių. Straipsnyje analizuojama, kaip globalizacija atveria naujus kultūros ir mokslo raidos keliu bei kartu meta sudėtingus iššūkius. Žmonijos istorijoje globalizacija jau nesyk yra buvusi – kuriant milžiniškas imperijas, socialines ir politines sistemas. Pirmykštės „globalizacijos“ formos – ar tai būtų labiau kultūrinė, ekonominė nei karinė senovės graikų invazija į kitus kraštus, ar romėnų ir ją sugriovusių „barbarų“ fizinės bei dvasinės akcijos, ar krikščionybės, kitų religijų sklaida pasaulyje – visa tai yra ta pati „globalizacija“, tik vis augančiu mastu, priemonėmis bei padariniais. Teisė kaip socialinio gyvenimo reguliatorius tiesiogiai jaučia globalizacijos metamus iššūkius ir turi reaguoti į jos negatyvius padarinius. Tokių iššūkių analizei ir skirtas šis straipsnis. Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Teisė; Lietuvos teisės sistema; Globalization; Law; European Union; Lithuanian legal system; Europos Sąjunga (European Union)