Autorius svarsto sovietinės lietuvių istoriografijos, skirtos 1905 metų revoliucijos[1], taigi ir Didžiojo Vilniaus Seimo įvykiams, vertę ir jos sukūrimo aplinkybes, pripažindamas, kad ji atrodo mažiau vertinga ir įdomi nei II Lietuvos Respublikos laikų ar šiuolaikinė istorinė literatūra, skirta tam periodui. Tačiau istoriografijos tyrimai paprastai ne tiek pasako apie objektą, kuriam jie yra skirti, šiuo atveju – 1905 m. revoliuciją ar Didįjį Vilniaus Seimą, bet apie to laikotarpio, kai konkretūs istorijos mokslo kūriniai buvo sukurti, situaciją (politinę, pasaulėžiūrinę etc.). Būtent šia prasme ir įdomi sovietinė istoriografija, skirta 1905 m. revoliucijai. Straipsnyje aiškinamasi, kuo skyrėsi 1905 m. įvykių vertinimai sovietinės sistemos gyvavimo pradžioje (iki XX a. 7-ojo dešimtmečio vidurio) ir kokias visuomenines implikacijas jie turėjo.