Bolonijos proceso aukstajam mokslui keliami issūkiai gali būti įgyvendinami tik sudarius sąlygas mokytis kalbų ir tarpkultūrinei kompetencijai įgyti. Nors aukstojo mokslo institucijos Lietuvoje nevienareiksmiskai supranta aukstosios mokyklos vaidmenį tobulinant studentų kalbines ir tarpkultūrines kompetencijas, taciau tam tikra institucijos politika kalbų mokymo ir mokymosi atžvilgiu aukstajame moksle neisvengiamai egzistuoja, nors ne visada apibrėžta normatyviniais dokumentais. Tyrimo tikslas – apibendrinti kalbų politikos kūrimą aukstojo mokslo institucijoje, remiantis Europos aukstojo mokslo institucijų kalbų politikos kūrimo praktika. Tyrime taikoma Europos Komisijos finansuojamų Mokymosi visą gyvenimą programos projektų ENLU (Europinis pirmos pakopos studentų kalbų mokymosi skatinimo tinklas) ir MOLAN (Tinklas keitimuisi informacija apie gerąją praktiką keliant kalbų mokymosi motyvaciją) tyrimų rezultatų lyginamoji ir turinio analizė, aprasomoji statistika ir Vytauto Didžiojo universiteto kalbų mokymo organizavimo praktikos analizė, kuriant prielaidas institucinei kalbų mokymosi politikai formuoti.