Straipsnis skirtas Lietuvos altorinių šv. Benedikto atvaizdų, datuojamų XVII –XIX a., ikonografinėms ypatybėms atskleisti. Gausiausią ir ryškiausią kūrinių dalį sudaro XVIII a. darbai, atspindintys populiariausias to meto Europoje vizijos, mirties ir apoteozės temas. Lietuvoje nuo XVII a. įsitvirtino seno barzdoto benediktinų patriarcho tipažas. Viena atributų grupė akcentuoja šventojo priklausomybę benediktinams (juodas abitas) ir abatystę (pastoralas, mitra, pektoralas, kapa), Regulos autoriaus ir vienuolijos įkūrėjo statusą (knyga, bažnyčios pastatas). Kita reprezentuoja jo gyvenimo stebuklus (taurė su gyvate, įskilęs indas, duona su gyvate ar varnu) ir mistinę viziją (ugninis rutulys). Reikšminiai žodžiai: Ikonografija; Šv. Benediktas; Altorinis atvaizdas; Benediktinų dailė; Barokas; Iconography; St. Benedict; Altarpiece; Benedictine art; Baroque

This article analyzes the iconography of St. Benedict in Lithuanian altarpieces of 17–19th century. The most numerous and valuable pictures belong to the 18th century. They depict the Saint’s appearance, his death, apotheoses and heavenly triumph. Since the 17th century, St. Benedict was mostly represented as old bearded patriarch dressed in the black habit with miter on his head and the book of Regula in his hands. Other kind of pictures show his miracles and mystical visions.