Poetinio teksto prasmės perteikimas vertimo kalba yra labai sunkus vertėjų uždavinys. Vertimo tekstų gretinamoji analizė leidžia pastebėti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis galima perteikti originalo stilių. Šiame straipsnyje lyginami du ispanų poeto Juano Ramóno Jiménezo lyrinės prozos kūrinio „Platero y yo“ vertimai į lietuvių kalbą. Ispanistė ir vertėja Birutė Ciplijauskaitė 1982 m. išvertė apsakymų rinktinę, kurią pavadino „Sidabrinukas ir aš“ (toliau – „pirmasis vertimas“), o visus rinkinio apsakymėlius 1994 m. į lietuvių kalbą išvertė Dalia Lenkauskienė, kuri knygą pavadino „Plateras ir aš“ (toliau – „antrasis vertimas“). Lyginti pasirinkta dvidešimt abiejų vertėjų išverstų kū- rinio apsakymėlių. Aptariami trys vertimo tekstų aspektai: spalvas reiškiančių vardažodžių vertimas, deminutyvinių vedinių vartosena ir gramatinės transpozicijos. Deminutyvų vartosena pirmajame vertimo variante padeda geriau atkurti emocingumo, meilumo atspalvius. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, jog abi vertėjos skirtingai taiko gramatines transpozicijas. Antrajame vertime labiau siekiama natūralumo, atidžiau žiūrima į lietuvių kalbos bruožus, dažniau taikomos gramatinės transpozicijos, ypač daiktavardžių keitimas veiksmažodinėmis formomis. Pirmajame vertime tekstas lieka arčiau originalo, labiau atspindi ispanų autoriaus kalbos vingius ir siekia lietuvių skaitytoją įtraukti į svetimą pasaulį.