The article analyses John Paul II’s activities and ideas in the light of his attitude towards the family. Some of his informal and formal writings and their familistic themes are therefore discussed. The analysis shows that even before the beginning of the pontificate, there was a distinct focus on the marriage and family, which was revealed both in his practical pastoral work and in the themes of his educational, theological, philosophical and fictional writings. After becoming Pope, John Paul II continued to maintain this priority and devoted much of his written and unwritten activities to the pastoral care and current affairs of the family, detailing the tasks of the family in the society and the church, and highlighting its social and theological foundations. Through his teaching, he formed the concept of the family as a “civilization of love” encompassing different generations, which becomes especially relevant in today’s sociocultural context experiencing the consequences of pathological individualism.

Straipsnyje analizuojama Jono Pauliaus II veikla ir idėjos požiūrio į šeimą aspektu. Aptariami kai kurie neformalieji ir formalieji jo raštai bei juose atskleistos familistinės temos. Analizė atskleidė, kad dar iki pontifikato pradžios išryškėjo išskirtinis dėmesys santuokai ir šeimai, skleidęsis tiek praktinės sielovados baruose, tiek edukacinių, teologinių, filosofinių bei grožinių kūrinių temose. Tapęs popiežiumi Jonas Paulius II šį prioritetą išlaikė, didžiąją dalį savo rašytinės ir nerašytinės veiklos skirdamas šeimos pastoracijai bei aktualijoms detalizavo šeimos uždavinius visuomenėje ir Bažnyčioje, išryškino jos socialinį bei teologinį pamatą. Savo mokymu suformavo šeimos, kaip „meilės civilizacijos“, apimančios įvairias kartas, sampratą, kuri ypač aktuali šiandienos sociokultūriniame kontekste, kur tokios ryškios patologiško individualizmo pasekmės.