Ar gali pelkė, kaip natūralus, biologinis, gamtinis objektas, staiga virsti filosofinių apmąstymų objektu? Ar galima apmąstyti tai, kas vis dar detaliai nėra apmąstyta filosofijos istorijoje, kas nėra šiuolaikinių filosofinių svarstymų centre? Ar galima, ar būtina mąstyti apie tai, kas nėra apskritai atverta, apibrėžta, identifikuota? Filosofinio objekto pobūdis iki šiol yra ginčytinas dalykas. Ką galima ir ko negalima apmąstyti? Ką yra filosofiniuose bandymuose pasisekę apmąstyti ir kas dar nebuvo apmąstyta? Yra tiek filosofavimo objektų, kiek yra apskritai bandymų filosofuoti, kažką filosofiškai apibrėžti. Filosofavimo objektas gali būti bet kas. Filosofijoje nėra nei reikšmingų, nei nereikšmingų temų, svarbių ar nesvarbių dalykų. Gali būti kažkas įdomu, kažkas ne taip įdomu, ir yra daugybė temų, kurioms mes liekame dėl daugelio įvairių priežasčių visiškai abejingi. Įdomu yra būtent tai, kur mus nejučia kreipia pats mąstymas, kur mes krypstame mąstydami. Mąstymas yra ir kritinis, ir kūrybinis veiksmas. Mes nuolat kažką tiksliname, kažką bandome apibrėžti, apibūdinti, suteikti vardus, formas, pažymėti kelius, išžvalgyti žinomą ir nežinomą vietovę. Drauge mes bandome naujai, „kažkaip kitaip“ apib rėžti. Toks mąstymo pobūdis turi kūrybinį pradą. Mąstymas yra nesiliaujantis kūrybinis eksperimentas. Eksperimentuojame mintimis, savo patyrimais, ketinimais. „Mąstyti, vadinasi, eksperimentuoti, bet eksperimentas – tai visada kažkas, kas vyksta dab ar, kažkas nauja, nuostabu, įdomu“... [toliau žr. visą tekstą]

Swampas as a biological, natural object can become an object of philosophical contemplation. Everything can become an object of philosophizing. All topics are important for philosophy. The author of the article is interested in the objects of his thinking. Thinking is understood as continuous creative experiment. The author of this article reveals Šiauliai as a swampy place. Šiauliai is described as rhizoma-striking roots in the fields of thinking over, memories and dreams.