Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais juridiniais aktais, politinių partijų dokumentais, politine spauda, istorikų darbais, epistoliarine medžiaga, analizuojama moterų veikla bei vaidmuo valstybės kūrime, atskleidžiama įvairialypė jų veikla siekiant gauti politines teises. Straipsnyje glaustai aptariama 1917 m. Vilniaus konferencija ir iškeliamos moterų nedalyvavimo joje priežastis, moterų veikla 1918–1920 m. Siekiama nustatyti, kada moterys gavo dalines ir visiškas politines teises. Aptariama, kuo dalinės politinės teisės skyrėsi nuo visiškų, palyginama su kitomis (Šiaurės, Vidurio bei Vakarų Europos) valstybėmis. Aptariamas moterų politinių teisių įgyvendinimas, nurodama, jog jas moterys ne tik skirtingai suvokė, bet ir realizavo. Tai lėmė moterų išsilavinimas bei socialinė padėtis. Miestietės, nežiūrint jų skirtingos socialinės padėties, politinėmis ir pilietinėmis teisėmis naudojosi aktyviau. Nemaža straipsnio dalis skiriama moterų dalyvavimui Nepriklausomybės kovose, parodoma jų aktyvi veikla organizuojant finansinę bei kitokią pagalbą Lietuvos kariuomenei.