Straipsnyje mėginama apsvarstyti naudos ontologiją. Laikoma, kad mūsų laikais esmingą utilitaristinę nuostatą – nesvarbu, ar naudos siekimas vertinamas pozityviai, ar negatyviai, – grindžia subjekto ontologija. Reikia atgauti tikroviškąją naudos prasmę, subjekto ontologiją keičiant Dasein ontologija. Kaip visada, heidegeriškajame mąstyme svarbi istorinė dimensija, ontologijos virsmą siejant su įsiklausymu į jos graikiškąsias ir ikisokratiškąsias ištakas. Čia interpretuojame heidegeriškąjį turbūt pirmosios Vakarų ontologinės ištaros – Anaksimandro išlikusio fragmento – apmąstymą, kuriame nauda pasirodo kaip būties vardas. Parodome, kaip Būtyje ir laike suformuluotos struktūros atpažįstamos ir Vakarų ontologinės pradžios apmąstyme.