Gilinantis į žmogaus ugdymo prigimtį ir jo specifiką, dažnai iškyla klausimas, kodėl filosofija ir ugdymas yra taip glaudžiai susiję. Ši problema buvo ir tebėra aktuali ugdymo teorijai ir praktikai. Straipsnyje autoriai apžvelgia Bronislovo Bitino ir Leono Jovaišos požiūrius į filosofijos paskirtį bei vaidmenį šiuolaikiniame ugdymo procese, asmenybės tobulinimo ir savikūros vyksme. B. Bitinas ugdymo realybėje išryškina pedagoginės diagnostikos vaidmenį, kaip ugdymo tikrovės pažinimo instrumentą; L. Jovaišą domina filosofinės gairės, atskleidžiančios pačios ugdymo tikrovės struktūrą ir jos pažinimo sudėtingumą. The upbringing of personality is a quite complicated and subtle process which assists person to understand his own self, to find the meaning in living and place in society. Philosophy considers the fundamental problems of ontology and ethics gives to the theory of education the solid basis of principles and opens the wide horizons of inquiry. Pedagogy and Philosophy have direct logical, historical, sociological, cultural, and religious relations. B. Bitinas combines philosophy with pedagogic diagnostics and inquires the sociological parameters of education, especially axiological attitudes. The measurement of value internalization is important part of pedagogical diagnostics. It enables the better understanding of pedagogical process and evaluation of its results. L. Jovaiða underlines the idea that all pedagogy springs from philosophy. Together they assist man in striving for fullness of life and joy of creativity. According to L. Jovaiða, the philosophy of education mostly deals with the problems of meaning, purposes and value of human life.