Šiame straipsnyje nagrinėjami bosnių ir Lietuvos totorių slavų kalbų panašumai. Abi bendruomenes sieja tam tikri bruožai, iš kurių svarbiausi yra islamo religija ir slavų kalbos, nors bosniai pagal kilmę yra slavai, o Lietuvos totoriai – tiurkų kilmės. Skirtingos buvo ne tik jų etninė kilmė, bet ir socialinė bei politinė padėtis. Nepaisant to, abiejų bendruomenių rytietiškų komponentų inkorporavimo į slavų kalbas strategijos buvo panašios. Nors slavų kalbos, kuriomis jie kalba, yra gana tolimos – bosnių kalba yra pietų slavų kalba, o Lietuvos totorių vartojamos baltarusių ir lenkų kalbos atitinkamai yra rytų ir vakarų slavų kalbos, daugybė konstrukcijų, kurioms darė įtaką rytietiški komponentai, yra panašios ar net identiškos. Dviejų tautų slaviškose kalbose naudojamus rytietiškus komponentus sudaro vardai, titulai ir religinis žodynas. Skirtumas yra tas, kad bosniai vartoja labiau paplitusius rytietiškus žodžius nei Lietuvos totoriai. Abiejų bendruomenių praktikoje kai kurie rytietiški žodžiai buvo pritaikyti slavų kalboms, bet, kita vertus, rytietiški žodžiai paveikė žodžių tvarką ir kai kuriais atvejais nėra linksniuojami.