Nykštukinės galaktikos yra dominuojantis galaktikų tipas Visatoje, todėl jos ypač svarbios galaktikų formavimosi ir evoliucijos tyrimų kontekste. Disertacijoje atliktas žvaigždžių populiacijų tyrimas netaisyklingoje nykštukinėje galaktikoje Leo A. Tiriant senas žvaigždžių populiacijas buvo atrastos šviesios asimptotinės milžinių sekos žvaigždės bei anomalių raudonųjų milžinių sekos žvaigždžių grupė. Nustatyta, jog mėlynos raudonųjų milžinių sekos žvaigždės telkiasi centrinėje galaktikos dalyje, o raudonos yra labiau pasklidusios. Šie rezultatai rodo, jog žvaigždėdara Leo A galaktikoje vyksta iš išorės į vidų. Tiriant jaunas žvaigždžių populiacijas buvo nustatyta helio degimo evoliucijos etape esančių žvaigždžių amžius ir jų erdvinis pasiskirstymas. Leo A jaunų žvaigždžių imtyje aptikta ~15% emisinių žvaigždžių. Taip pat buvo nustatyta, jog dėl jaunų žvaigždžių populiacijų poveikio aplinkinėms dujoms susiformavo skylė H I dujų diske ir ją ribojantis jonizacijos frontas.

Dwarf galaxies are the most numerous type of galaxy in the Universe, thus they play a significant role in the study of galaxy formation and evolution. In this thesis we studied stellar populations in the dwarf irregular galaxy Leo A. A study of old stellar populations enabled us to discover luminous asymptotic giant branch stars and a group of peculiar red giant branch stars. We found that the blue red giant branch stars are concentrated in the central part of Leo A, while the red ones have a more extended distribution. These results support the outside-in star formation scenario in Leo A. While studying young stellar populations, we determined the age of core-helium-burning stars and their spatial distribution. We found that ~15% of young stars in Leo A are emission-line stars. We also determined that stellar feedback from young stellar populations created a prominent hole in the H I gas disk and formed an ionized front along the edge of the hole.