Vilniaus universitetasSocialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: birute.sakalauske@fsf.vu.lt; lijana.gvaldaite@fsf.vu.lt;jolita.kasalyniene@fsf.vu.lt SantraukaStraipsnyje pristatoma kokybinio tyrimo metu rekonstruota socialinių darbuotojų kaip „nepaisomų profesionalų“ empirinė kategorija-fenomenas. Remiantis grindžiamosios teorijos metodologija, atskleidžiamos šio fenomeno priežastinės, kontekstinės ir intervenuojančios sąlygos. Visgi ypatingas dėmesys sutelkiamas į „nepaisomo profesionalumo“ fenomeno įveikos strategijas (realizuojamas ir nerealizuojamas) bei šių strategijų sukeliamus padarinius socialiniam darbui. „Nepaisomas profesionalumas“ yra patiriamas tuomet, kai socialinio darbo specialistams yra keliami nepagrįsti, neadekvatūs, jų profesinės veiklos esmės neatitinkantys reikalavimai. Nustatyta, kad „nepaisomo profesionalumo“ fenomeno įveika yra lemiama profesionalo asmenybės, tačiau lygiai taip pat specifinių kontekstinių sąlygų, kuriomis veikia socialiniai darbuotojai. Veikiant socialinio darbo profesionalumą auginančiose / plėtojančiose organizacijose, atsiveria kitokios kokybės fenomeno įveikos galimybės nei socialinio darbo profesionalumo neauginančiose ar net jį žlugdančiose organizacijose / aplinkose.