Konstruktyvusis empirizmas (KE), plačiai nagrinėta ir nagrinėjama Baso van Fraasseno antirealistinė mokslo koncepcija, siūlo filosofinę mokslo praktikos interpretaciją. KE filosofijoje mokslo praktikos subjektas yra, kaip nurodo pats van Fraassenas, vadinamoji episteminė bendruomenė. Tačiau Williamas Seageris prieštarauja, kad jeigu KE šalininkai remiasi episteminės bendruomenės sąvoka, tai KE filosofija neišvengiamai numato, jog mokslininkai tiki nestebimaisiais esiniais. Maža to, Simone Bahrenberg ir kt. teigia, kad nuo to, iš ko sudaryta episteminė bendruomenė, priklauso, kurie esiniai yra stebimieji, todėl stebimumas negali būti objektyvi savybė, o KE laikosi nuostatos, kad stebimumas yra objektyvi savybė. Straipsnyje, remiantis keturiais mintiniais eksperimentais, aptariamas atskiras hipotetinis episteminės bendruomenės, kurioje tėra vienas asmuo, atvejis ir teigiama, kad šiuo hipotetiniu atveju Seagerio bei Bahrenberg ir kt. kontrargumentai nepagrįsti: Seagerio reikalavimas kitų episteminės bendruomenės narių liudijimus laikyti episteminius įsitikinimus grindžiančiais duomenimis tiesiog neveikia; o, contra Bahrenberg ir kt., tai, kas stebima vienam asmeniui, KE filosofijoje yra neproblemiškai objektyvu. Remiantis šia įžvalga teigiama, kad konstruktyvusis empirizmas būtų stipresnė filosofinė pozicija, jeigu performuluotų savo tezę taip, lyg ši aprašytų vieną pažįstantįjį subjektą (asmenį, mokslininką), nes i) taip ne tik kartą ir visiems laikams atremtų visus episteminės bendruomenės sąvoka besikliaujančius prieštaravimus, bet ir ii) šiuo pakeitimu tiesiogiai atsižvelgtų į kai kuriuos mokslo praktikos atvejus, į kuriuos nemodifikuota KE tezė taip akivaizdžiai atsižvelgti negali. Siūlomas KE nuostatos pakeitimas iii) išlaiko pagrindinius KE pozicijos aspektus, − skirtį tarp stebimųjų ir nestebimųjų esinių, skirtį tarp priėmimo ir įsitikinimo, episteminės ekonomijos principą ir mokslo racionalumo principą, − bent tiek pat pagrįstus, kiek ir naudojant originaliąją van Fraasseno tezę.