Darbe analizuojama Protagoro filosofijos visuma, ypatingą dėmesį kreipiant į garsųjį homo mensura fragmentą. Pastarąjį nagrinėjant pasitelkiami svarbūs filologiniai patikslinimai, kuriais remiantis daroma išvada, jog iš homo mensura fragmento negalima išvesti etinio ar politinio reliatyvizmo: iš jo logiškai plaukia tik perceptyvinis reliatyvizmas. Taip pat parodoma, jog protagoriškąjį perceptyvinį reliatyvizmą galima suvokti tiek objektyvistiškai, tiek subjektyvistiškai. Darbe mėginama argumentuoti, jog Protagoro mąstymui didelę įtaką turėjo Hėrakleito ir Parmenido filosofijos. Nurodoma, kuriose vietose Platonas ir Aristotelis netiksliai suprato svarbiausią Protagoro ištarą, sykiu reabilituojant homo mensura fragmentą nuo kaltinimų savęs paneigimu. Grindžiama mintis, jog Protagoras buvęs ne ateistas, o subjektyvus agnostikas.Protagorean Relativism: An Analysis of the FragmentsSimas Čelutka SummaryThe article provides an analysis of Protagorean philosophy, concentrating on his famous homo mensura fragment. The examination is supported by significant philological clarifications, which eventually lead to the conclusion that ethico-political relativism does not follow from homo mensura fragment: only perceptual relativism logically follows. The argument goes on to show that Protagorean perceptual relativism may be understood both objectively and subjectively. The Heraclitean and Parmenidean influences upon Protagoras’ thought are also indicated. It is consequently shown how Plato and Aristotle misunderstood the central thesis of Protagoras, at the same time retrieving the homo mensura fragment from charges of self-refutation. It is also argued that Protagoras should not be called an “atheist”, but only a “subjective agnostic”.