Wittgensteino filosofijoje gramatika yra sąvokų tvarka, kurią diktuoja mūsų kalba. Gramatinės taisyklės –žodžių vartojimo normos – yra arbitralios, todėl filosofai neturėtų kelti klausimo apie „kalbos ir tikrovės ryšį“. Tačiau, žvelgiant iš kalbančiojo vidinės perspektyvos, gramatinės taisyklės pasirodo kaip būtina prasmės sąlyga. Todėl įmanoma kalbėti apie tikrovę kaip apie gramatinio kalbėjimo atitikmenį. Gramatinis netikslumas šiuo atveju reiškia „ kalbėjimą be tikrovės“ arba kalbėjimą apie nieką. Prasminiai žodžiai: tikrovė, gramatika, gramatinis netikslumas. Bijau, kad mano mintys nebūtų gramatiškai netikslios. A. Gide REALITY AND GRAMMARSaulenė Pučiliauskaitė Summary In Wittgenstein’s philosophy grammar is the conceptual order, suggested by our language. The rules of grammar or the norms of use are arbitral, therefore philosophers should not trouble themselves with the question of the ‘language-reality relation’. However, seen from the inner perspective of the speaker, the rules of language show themselves as a necessary condition of meaning. Therefore it is possible to speak about reality as that, which corresponds to the grammatical use of language. ‘Grammatical inaccuracy’ in this sense corresponds to nothing.Keywords: reality, grammar, gramatical inaccuracy.