
Straipsnyje nagrinėjama Tomo Akviniečio moralės filosofija dažnai vadinama prigimtinio įstatymo etika. Ją galima apibūdinti kaip krikščioniškosios pasaulėžiūros, aristotelizmo ir neoplatonizmo elementų sintezę. Įstatymą Tomas Akvinietis skirsto į amžinąjį, dieviškąjį, prigimtinį ir žmogiškąjį. Yra dar ir penktoji rūšis – tai geidulingumo, arba nuodėmės, įstatymas. Etikai svarbiausias prigimtinis įstatymas, kurį Akvinietis pirmiausia apibrėžia kaip amžinojo įstatymo dalyvavimą protingame kūrinyje. Kalbėdamas apie prigimtinį įstatymą, Tomas suformuluoja pagrindinius žmogaus elgesio principus. Svarbiausias iš jų yra nuostata, liepianti žmogui siekti gėrio ir vengti blogio. Ją žmogus atranda savo prigimtiniame prote. Ji yra pirmasis Tomo Akviniečio etikos principas, iš kurio kyla kiti nurodymai, susiję su prigimtiniais žmogaus polinkiais.
protas, moralės filosofija, prigimtiniai polinkiai, B1-5802, Philosophy (General), prigimtinis įstatymas, tomistinė etika
protas, moralės filosofija, prigimtiniai polinkiai, B1-5802, Philosophy (General), prigimtinis įstatymas, tomistinė etika
| selected citations These citations are derived from selected sources. This is an alternative to the "Influence" indicator, which also reflects the overall/total impact of an article in the research community at large, based on the underlying citation network (diachronically). | 0 | |
| popularity This indicator reflects the "current" impact/attention (the "hype") of an article in the research community at large, based on the underlying citation network. | Average | |
| influence This indicator reflects the overall/total impact of an article in the research community at large, based on the underlying citation network (diachronically). | Average | |
| impulse This indicator reflects the initial momentum of an article directly after its publication, based on the underlying citation network. | Average |
