Gamtos mokslų pažinimui Gadameris priešina hermeneutinę supratimo sampratą, kuri nuo naujųjų laikų mokslo sampratos visų pirma skiriasi visai kitokia žmogaus laikysena pasaulio atžvilgiu. Pažinimo sampratos pokytis gali būti aprašomas daugeliu aspektų. Modernioji tikrovė savo apibrėžtumą gauna iš subjekto ir objekto perskyros. Gadameris pagrindinėmis hermeneutikos prielaidomis pasirenka žmogaus faktiškumą ir jo baigtinumą, o patirtinį gyvenimo ir jo situacijos išgyvenimą formuluoja kaip pagrindinį metodologinį hermeneutikos reikalavimą. Žmogaus faktiškumo patirtyje atsiveria jo gyvenimo tikrovė asmeniškiausio jos realumo prasme. Gyvenimas nėra teorinė schema, kuri gali būti laisvai konstruojama subjekto valios. Jis yra susitikimas su tikrove faktiškoje egzistencijos patirtyje.