Straipsnyje aptariami L. Wittgensteino „Loginio-filosofinio traktato“ aforizmai, skirti mistiškumo problemai. Svarstoma jų vieta „Traktato“ vísumoje. Aiškinamasi, kuo jie „Traktatą“ daro išskirtiniu kalbos filosofijos veika. Traktatas turi dvi dalis - apie vieną gali būti kalbama, o apie kitą - tylima. Analizuojamas gamtamokslinės ir mistinės perspektyvų santykis. Apie gamtamokslínę perspektyva gali būti kalba- ma, o apie mistinę - tylima. Parodoma, kad , Traktatas" buvo parašytas iš transcendentinės perspektyvos: žvelgiant į pasaulį iš išorės taip, kaip žvelgia į pasaqu Dievas. Aptariamas „Traktato“ platonizmas ir iškylanti trečiojo problema. Atskleidžiama Wittgensteino žiūros nužmoginanti tendencija ir galimos totalitaristinés implikacijos.