Straipsnyje pateikiama racionalumo sampratų M. Weberio sociologijoje ir racionalaus pasirinkimo prieigoje (RPP) analizė. Nagrinėjama, koks yra vėberiškosios praktinio racionalumo sampratos ir racionalaus pasirinkimo teorijos (RPT) eksplikuojamos racionalaus pasirinkimo sąvokos santykis, analizuojama, kaip RPT gali prisidėti prie M.Weberio sociologijos pagrindų supratimo, kuo ir kaip vėberiškoji racionalumo samprata gali būti inspiracijos šaltinis tolesnei RPP raidai. Teigiama, kad M. Weberio subjektyviai racionalaus instrumentinio veiksmo sąvoka anticipuoja ribinio naudingumo teorijos transformaciją į numatomos naudos teoriją. M. Weberio suprantanti sociologija anticipuoja RPP versiją, kurią vadiname segmentiniu universalizmu. M. Weberio instrumentiškai racionalus veiksmas ir vertybiškai racionalus veiksmas yra gimininės praktinio racionalumo sąvokos rūšys. Ta gimininė sąvoka kaip racionalų kvalifikuoja elgesį, kuris yra nuoseklus (neprieštaringas) pagrindų, galinčių pretenduoti į platesnį ar siauresnį pripažinimą, atžvilgiu. M. Weberio racionalaus veiksmo samprata gali būti detalizuota skiriant dvi instrumentiškai racionalaus veiksmo atmainas ir panaudota M. Weberio pateiktam moderniosios visuomenės apibūdinimui papildyti.