Straipsnyje nagrinėjamas ryšys tarp žmogaus socialinio elgesio priežasčių, sprendimo priėmimo, tikslo pasirinkimo ir atsakomybės. Žmogus, pradėdamas veiklą, anticipuoja tos veiklos rezultato vertę: ji yra viena iš motyvacijos sudedamųjų dalių. Analizuojami atsakomybės psichologiniai aspektai. Svarstomi atsakomybės subjekto ir stebėtojo skirtingi veiksmo vertinimai: atlikėjas siekia tuo mažiau imtis atsakomybės, kuo sunkesnės jo poelgio pasekmės. Stebėtojas, priešingai, tuo labiau yra linkęs priskirti atsakomybę atlikėjui, kuo sunkesnės atlikėjo poelgio pasekmės. Atsakomybė už sprendimą padidėja, jei jis paskelbiamas kitiems. Už neatsakingumą visuomenė baudžia, taikydama oficialias ir moralines sankcijas. Interiorizavusi visuomenės normas, asmenybė už neatsakingumą baudžia pati save, patirdama savo vertės sumažėjimą. Tai pasireiškia į save nukreiptu agresyvumu – gėdos ir kaltės jausmais. Keliama veiklos aplinkybių kontroliavimo problema – subjekto galimybė aktyviai paveikti aplinką. Racionalus objektyvių veiklos aplinkybių keitimas natūraliai didina savarankiškumą, pasitikėjimą, o kartu ir atsakomybę.