Publikuojamas P. Ricoeuro straipsnių rinkinio „Interpretacijų konfliktas. Esė apie hermeneutiką“ įvadinio straipsnio vertimas. Šiame straipsnyje aptariamas vadinamasis hermeneutinės problemos skiepas fenomenologiniam metodui. Apžvelgiamas hermeneutikos formavimasis, aptariami semantinis, refleksijos ir egzistencinis hermeneutikos lygmenys. Teigiama, kad simbolis yra kiekviena reikšmės struktūra, kurioje tiesioginė, pirminė, raidiška prasmė žymi dar ir kitą – netiesioginę, antrinę, perkeltinę prasmę, kuri gali būti suvokta tik per pirmąją. Interpretavimas yra minties darbas, kurį sudaro paslėptos prasmės iššifravimas regimoje prasmėje, raidiškoje reikšmėje implikuotų reikšmės lygių išskleidimas. Refleksija turi būti netiesioginė dėl to, kad egzistencija pasirodo tik gyvenimo dokumentuose, ir dėl to, kad sąmonė pirmiausia yra melaginga sąmonė, todėl nuo nesupratimo iki supratimo reikia pakilti per koreguojančią kritiką. Ontologija jokiu būdu negali būti atskirta nuo interpretavimo. Ji lieka rate, kurį sudaro interpretavimo darbas ir interpretuojama būtis.