Straipsnyje analizuojamos kai kurios pagrindinės problemos, kurias sprendė gamtamokslinis materializmas buržuazinėje Lietuvoje. Smulkiau nagrinėjamos žymiausio jo atstovo J. Kairiūkščio filosofinės pažiūros. Aiškindamas filosofijos ir gamtos mokslų sąjungos reikšmę, jis nurodo, jog filosofijos uždavinys yra apibendrinti atskirų gamtos mokslų rezultatus. Nagrinėdamas materijos problemą, jis gina materialistinį teiginį, kad mokslas, fizika, matematika yra tikrovės atspindys, o ne laisvas proto kūrinys. J. Kairiūkštis kritikavo vitalistus, kurie pripažino antgamtinių jėgų buvimą gyvojoje gamtoje ir skelbė agnosticizmą. Gamtamokslinio materializmo atstovai buržuazinėje Lietuvoje parodė gyvosios ir negyvosios gamtos ryšį, skelbė, jog gyvybė atsirado iš negyvosios gamtos ir yra materiali. Spręsdami žmogaus kilmės problemą, jie įrodė žmogaus kilmę iš gyvūnų. Šį įrodymą jie grindė lyginamosios anatomijos, biochemijos, lyginamosios embriologijos ir kitų gamtos mokslų duomenimis, kritikavo Biblijos pasakojimus apie dieviškąjį žmogaus sutvėrimą. J. Kairiūkštis atskleidė neigiamą religijos poveikį moralei ir kartu parodė, jog mokslas, kultūra sušvelnino žmonių. papročius, pakėlė atskiro asmens vertę.