Remiantis ateistinės propagandinės literatūros apibendrinimu, straipsnyje bandoma nustatyti kai kurias šios propagandos nepakankamo efektyvumo priežastis. Pagrindine tokia priežastimi autorius įvardija propagandos autorių nepakankamai marksistines, dažnai netgi idealistines, metafizines ir švietėjiškąsias religijos socialinio vaidmens sampratas. Marksizmo socialinės metodologijos požiūriu, religinis tikėjimas nėra vien tamsumo ir apgaulės objektas, o pozityviai, dėsningai paaiškinamas visuomenės vystymosi produktas, savotiška, iliuzinė pasaulio koncepcija, be kurios neįmanomas žmonių gyvenimas ir veikla klasinės visuomenės sąlygomis. Remiantis istorinio proceso aiškinimo marksistine metodologija, straipsnyje ginamas teiginys, jog ateizmas turi atskleisti su religija susijusias žmogaus gyvenimo realias problemas ir visapusiškai parodyti jų vaidmenį visuomenėje bei atskiro individo gyvenime.