
Šiame baigiamajame darbe tiriama kaip metaforiškai konceptualizuojami Rusijos ir Ukrainos bei Izraelio ir Hamas karai JAV Prezidento Joe Biden‘o viešosiose kalbose. Humanitarinių mokslų tyrimuose metaforų vaidmuo buvo tiriamas daugybėje diskurso šakų, iš kurių viena yra politinis diskursas (Semino, 2008: 168). Samplaika tarp metaforų bei politinės komunikacijos pabrėžia metaforų vaidmenį konstruojant socialinę bei politinę realybę (Lakoff ir Johnson, 1980: 159). Politinių kalbų metaforiškumas atskleidžia politikų ideologines nuostatas ir jų bandymus paveikti plačiąją visuomenę (Charteris-Black, 2011: 28). Kalbant apie pasaulines politines krizes, viena iš aktualiausių ir didžiulę įtaką turinčių problemų yra karo tema. Politikų kalbos paveikia kaip visuomenė suvokia ir interpretuoja karą. Naujausi tyrimai apie politines metaforas bei karo konstravimą buvo atlikti daugiausiai žiniasklaidos diskurse (Tsirkunova 2016; Zhabotynska, 2021; Diedkova ir De Landtsheer, 2021; Żyśko ir Izdebska, 2022; Petiy, 2023; Terracciano, 2023), bet juose nebuvo skirta dėmesio politikų karo sampratai. JAV politiniai atstovai turi didelę įtaka pasauliniam požiūriui į politines problemas, todėl šiame tyrime buvo analizuojamos dabartinio JAV prezidento viešose kalbose apie du dabartinius pasaulinio dėmesio susilaukusius karus vartojamos metaforos. Pagrindiniai tyrimo tikslai buvo metaforų identifikavimas Biden‘o kalbose, jų kiekybinis palyginimas ir kokybinė analizė, kuria buvo siekiama atskleisti Joe Biden‘o požiūrį į skirtingus karus pasitelkiant metaforas. Tyrimui atlikti buvo surinkti du tekstynai: 10 Prezidento Biden‘o viešųjų kalbų apie Rusijos-Ukrainos karą ir 13 kalbų Izraelio-Hamas karo tema. Rusijos-Ukrainos karo kalbų tekstyno apimtis buvo 20562 žodžiai, o Izraelio-Hamas kalbų tekstyną sudarė 20095 žodžiai. Abiejų tekstynų analizei buvo pritaikyti šie metodologiniai principai: kritinė diskurso analizė (KDA) (Chilton, 2004), konceptualiųjų metaforų teorija (KMT) (Lakoff ir Johnson, 1980) ir kritinė metaforų analizė (KMA) (Charteris-Black, 2004). Taikant MIP (Pragglejaz Grupė, 2007) buvo identifikuoti 465 metaforiniai pasakymai kalbose apie Rusijos ir Ukrainos karą bei 312 metaforiniai pasakymai kalbose apie Izraelio ir Hamas karą (iš viso, 777 metaforiniai pasakymai), kurie buvo suskirstyti pagal jų šaltinio sritis į penkias pagrindines grupes: ASMUO, JUDĖJIMAS, OBJEKTAS, SVEIKATA ir FINANSINĖ OPERACIJA. Tyrimas parodė, kad kalbėdamas apie abu karus, Biden‘as dažniausiai pasitelkia šaltinio sritį ASMUO, kuria jis apibūdina šalis bei organizacijas, kurios yra įsitraukusios į šiuos karus. Ukraina ir Izraelis yra apibūdinami kaip gynėjai ir kovotojai, Rusija ir Hamas yra perteikiami kaip agresyvūs užpuolikai, o JAV charakterizuojama kaip Ukrainos ir Izraelio palaikytoja ir padėjėja. Kalbant apie palaikymą vyrauja šaltinio sritis JUDĖJIMAS, kuri apibendrina karą ir šalių palaikymą kaip "kelionę" ir "stovėjimą". Pasitelkiant šaltinio sritį OBJEKTAS, Biden‘as apibūdina šalis ir ryžtą jas ginti kaip pažeidžiamus objektus, o žmones kaip objektus kuriais galima manipuliuoti. Šaltinio sritis SVEIKATA abiejų karų atveju buvo naudojama apibūdinti fizinį skausmą bei sužalojimus kalbant apie karus ir jų pasekmes. Metaforos su šaltinio sritimi FINANSINĖ OPERACIJA išskyrė karo pasekmių, sankcijų bei žmonių gyvybių kainą. Kitos kalbose apie abu karus rastos įvairių šaltinių sritys buvo rastos šalių santykių, stiprumo ir silpnumo apibūdinimuose bei sankcijų apibūdinimuose kaip JĖGA kalbant apie Rusijos-Ukrainos karą, o kalbose apie Izraelio-Hamas karą, dėmesys sutelktas į žmonių aukas bei psichologiškai traumuojančias karo pasėkmes.
The thesis aims to investigate how U.S. President Joe Biden conceptualises two political and military conflicts through metaphorical expressions. The analysis is based on the framework of CMT (Lakoff & Johnson, 1980), CDA (Chilton, 2004), and CMA (Charteris-Black, 2004). Metaphorical linguistic expressions were identified by using the MIP procedure (Pragglejaz Group, 2007). Across the speeches on both wars, 777 metaphorical expressions were identified, sorted according to their source domains and investigated according to target domains and subdomains of the source domains. The main source domains across speeches on the two wars turned out to be PERSON, MOVEMENT, OBJECT, HEALTH and FINANCIAL TRANSACTION. The remaining source domains were categorised as miscellaneous (13 and less instances of each domain). The qualitative analysis showed that through personification, Biden frames Ukraine and Israel as fighters and protectors of their people, depicts Russia and Hamas as vicious invaders, and portrays the U.S. as a supporter and helper of Ukraine and Israel. Furthermore, Biden described support of Ukraine and Israel and framed both wars as MOVEMENT. Through objectification, Biden portrays countries and determination as destroyable objects and people as objects that can be manipulated. The HEALTH metaphorical expressions revealed that Biden focuses on the consequences of war as they relate to the civilians of involved countries, as well as Americans. Through FINANCIAL TRANSACTION, Biden describes the wars and lost human lives as costs and prices. The analysis of miscellaneous source domains revealed that Biden describes characteristics of countries (relationships, strength and weakness), as well as the force of sanctions when discussing the Russo-Ukrainian war and draws attention to human casualties and the traumatic consequences of war when describing the Israel-Hamas war.
metafora, konstravimas, politinis diskursas, Rusijos-Ukrainos karas, Izraelio-Hamas karas, metaphor, framing, political discourse, Russo-Ukrainian war, Israel-Hamas war
metafora, konstravimas, politinis diskursas, Rusijos-Ukrainos karas, Izraelio-Hamas karas, metaphor, framing, political discourse, Russo-Ukrainian war, Israel-Hamas war
| selected citations These citations are derived from selected sources. This is an alternative to the "Influence" indicator, which also reflects the overall/total impact of an article in the research community at large, based on the underlying citation network (diachronically). | 0 | |
| popularity This indicator reflects the "current" impact/attention (the "hype") of an article in the research community at large, based on the underlying citation network. | Average | |
| influence This indicator reflects the overall/total impact of an article in the research community at large, based on the underlying citation network (diachronically). | Average | |
| impulse This indicator reflects the initial momentum of an article directly after its publication, based on the underlying citation network. | Average |
