The Master's thesis analyses the principle of res iudicata and the institute of re-opening of court proceedings. The first part of the paper explains the concepts of res iudicata and the re-opening of the proceedings, their interaction, and analyses various legal literature, books, articles and other publications. The importance, origins and limits of the application of the principle of res iudicata are explored, as well as the extra-ordinary approach of the re-opening of proceedings. The second part analyses the case law of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, the Supreme Court of Lithuania, the Supreme Administrative Court of Lithuania, the European Court of Human Rights and the United Nations Human Rights Committee, which reflects the relationship between the re-opening of judicial proceedings and the principle of res iudicata. The relevance of the principle of res iudicata in case law is demonstrated. It examines how the principle of res iudicata limits the application of the institution of resumption of proceedings. Analyses the trends in the institution of reopening of court proceedings, expanding its application in case law and legislation. An analysis of the case of Varnienė v. Lithuania in the context of the right to a judicial remedy under Article 6(1) of the European Convention on Human Rights, where the European Court of Human Rights found a violation of the European Convention on Human Rights. The analysis of cases relevant to the topic also reveals how the Courts, in their decision-making process, have to strike a balance between the principle of res iudicata and the values protected by the re-opening of court proceedings. The relationship between the principle of res iudicata and the resumption of proceedings, as reflected in case law, is assessed.

Magistro darbe analizuojamas res iudicata principas ir teismo proceso atnaujinimo institutas. Pirmoje dalyje yra atskleidžiama res iudicata ir teismo atnaujinimo proceso sampratos, jų tarpusavio sąveika, analizuojama įvairi teisės mokslininkų literatūra, knygos, straipsniai ir kitos publikacijos. Tiriama res iudicata principo svarba, ištakos ir taikymo ribos taip pat analizuojama teismo proceso atnaujinimo proceso ekstraordinarinis požiūris. Antroje dalyje yra analizuojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos žmogaus teisių teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto praktika, kurioje atsispindi teismo proceso atnaujinimo ir res iudicata principo santykis. Įrodomas res iudicata principo aktualumas teismų praktikoje. Nagrinėjama kaip res iudicata principas riboja teismo proceso atnaujinimo instituto taikymą. Analizuojamos teismo proceso atnaujinimo instituto tendencijos, plečiant šio instituto taikymą teismų praktikoje ir įstatymų leidyboje. Pateikta Varnienė prieš Lietuvą bylos analizė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. teisės į teisminę gynybą kontekste, kai Europos žmogaus teismas konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą. Taip pat analizuojant temai aktualias bylas atskleidžiama kaip Teismai priimdami sprendimus, turi ieškoti pusiausvyros tarp res iudicata principo ir teismo proceso atnaujinimo ginamų vertybių. Vertinamas teismų praktikoje atsispindintis res iudicata principo ir teismo proceso atnaujinimo ryšys.