The links between technostress, employee burnout, work engagement and work-life balance. Goda Babinskaite, Vilnius, Vilnius University, 2023, 76 pages. The COVID-19 pandemic has brought a sudden change in the organisational environment. The use of information and communication technologies has become inevitable in most workplaces and has created favourable conditions for the emergence of a techno-stressful working environment. Organisational outcomes associated with technostress are employee burnout and work engagement. As the boundary between work and non-work environments is blurring, it is important to investigate the implications of the characteristics of the work environment - technostress creators and inhibitors, employee burnout and work engagement - for the work-life balance of employees. The aim of this study is to establish the relationship between the technostress creators and inhibitors, employee burnout, work engagement, and work-life balance. The study involved 190 respondents working in a remote, hybrid or contact work model, and the research method was a questionnaire survey. The instruments were the Bakker (2014) Job Demands-Resources Questionnaire Exhaustion Scale, the short version of Utrecht Work Engagement Scale (UWES) (2019), the Work-life Balance Scale of Brough et al. (2009), and Ragu-Nathan et al. (2008) Technostress Creators and Inhibitors Scale. The results revealed significant links between the studied variables and socio-demographic characteristics. Technostress creators, inhibitors, work engagement, employee burnout and work-life balance were found to be interrelated phenomena. Technostress creators and inhibitors were found to be important in predicting employee engagement, burnout, and work-life balance. It is confirmed that employee burnout acts as a mediator in the relationship of technostress creators with work-life balance and in the relationship of technostress inhibitors work-life balance.

Technostreso, darbuotojų perdegimo, įsitraukimo į darbą ir darbo-gyvenimo pusiausvyros sąsajos. Goda Babinskaitė, Vilnius, Vilniaus universitetas, 2023, 76 puslapiai. Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija įnešė staigių permainų organizacinėje aplinkoje. Didžiojoje dalyje darbų informacinių ir komunikacinių technologijų naudojamas tapo neišvengiamas, o tai lėmė palankias sąlygas technostresinei darbo aplinkai kurtis. Su darbuotojų patiriamu technostresu siejami organizaciniai rezultatai – perdegimas darbe bei įsitraukimas į darbą. Blėstant ribai tarp darbo ir nedarbo aplinkos, svarbu tyrinėti darbo aplinkos charakteristikų – technostreso šaltinių, slopiklių, perdegimo ir įsitraukimo į darbą reikšmę darbuotojų darbo-gyvenimo pusiausvyrai. Šio tyrimo tikslas – nustatyti darbuotojų technostreso šaltinių ir technostreso slopiklių bei perdegimo darbe, įsitraukimo į darbą ir darbo-gyvenimo pusiausvyros sąsajas. Tyrime dalyvavo 190 respondentų, dirbančių nuotoliniu, hibridiniu ir kontaktiniu būdu, tyrimo metodas – anketinė apklausa. Tyrimo instrumentai: Bakker (2014) Darbo reikalavimų-išteklių klausimyno išsekimo skalė, trumpoji Utrechto įsitraukimo į darbą skalė (UWES) (2019), Brough ir kitų (2009) Darbo- gyvenimo pusiausvyros skalė ir Ragu-Nathan ir kitų (2008) Technostreso šaltinių ir slopiklių skalė. Rezultatai atskleidė reikšmingas tyrime nagrinėjamų kintamųjų ir socialinių-demografinių charakteristikų sąsajas. Nustatyta, kad technostreso šaltiniai, slopikliai, įsitraukimas į darbą, perdegimas darbe ir darbo-gyvenimo pusiausvyra – tarpusavyje susiję reiškiniai. Atskleista, jog technostreso šaltiniai ir slopikliai yra svarbūs reiškiniai, numatant darbuotojų įsitraukimą perdegimą ir darbo-gyvenimo pusiausvyrą. Patvirtinta, kad perdegimas darbe veikia kaip mediatorius technostreso šaltinių ryšyje su darbo-gyvenimo pusiausvyra bei technostreso slopiklių ryšyje su darbo-gyvenimo pusiausvyros konstruktu.