This research focuses on understanding the origins of Leonidas Donskis's philosophy of history and influences of the thinkers to thoughts of the philosopher. Also, the paper is revealing the main topics of inquiries of Western European culture through literature and painting, lastly discloses the critique of liquid modernity. The first part analyzes the origins of Donskis's philosophy of history from Spengler’s theory of civilization, revealing the differences between historicalism, the concept of evolutionistic history, and radical historicalism, cycle time theory and fatalism. Therefore, discussed the importance of city to Donskis, using Mumford, and finally the relation between historical human being and field of morality. In the second part discusses the influences of Kavolis and Štromas to Donskis's thinking of philosophy of history. In his thinking discloses the different philosophy of history with the non-linear concept of history and history of ideas, also, relation with moral imagination and sensitivity. The impact of Štromas occurs within the history of disidentism and the typology. In the third part of the paper, discloses the main topics of inquiries of Western European culture through literature (Shakespeare, Cervantes) and painting (Hals, Rembrandt, Velázquez). Discusses topics about love/hatred, friendship/betrayal, citizen, honor and senility. The fourth stage reveals Donskis’s critique of liquid modernity, which discusses with Bauman. The main objects of critique are liquid evil and moral blindness. One of the aspects of liquid evil is diminishing of privacy, discussed together with dystopias. Finally, summarises, that Donskis’s thinking about philosophy of history is inseparable from sensitivity and moral imagination, which we could recognize through forms of culture as literature and art. Critique of liquid modernity is a way to save moral imagination.

Šiame darbe nagrinėjamos Donskio istorijos filosofijos ištakos ir mąstytojų įtakos filosofo minčiai. Taip pat atskleidžiamos pagrindinės Vakarų Europos kultūros tyrinėjimų temos per literatūrą ir tapybą bei išskleidžiama takiosios modernybės kritika. Pirmoje dėstymo dalyje nagrinėjamos Donskio istoriosofinės ištakos nuo Spenglerio civilizacijos teorijos, atskleidžiant skirtumus tarp istoricizmo, paremto evoliucionistine istorijos samprata, ir radikalaus istoricizmo, paremto cikline laiko teorija ir fatalizmu. Taip pat aptariama miesto reikšmė Donskiui, remiantis Mumfordu, ir galiausiai aptarinėjamas istorinio žmogaus santykis su moraliniu lauku. Antroje dalyje aptariama Kavolio ir Štromo įtaka Donskio istoriosofiniam mąstymui. Jame atskleidžiama kitokia istorijos filosofija, paremta nelinijine istorijos samprata ir idėjų istorija, taip pat santykis su moraline vaizduote bei jautrumu. Štromo įtaka pasireiškia per disidentizmo istoriją ir tipologiją. Trečiojoje darbo dalyje, remiantis Donskio istoriosofijos principais atskleidžiamos pagrindinės Vakarų Europos kultūros tyrinėjimų temos per literatūrą (Shakespeare’as, Cervantesas) ir tapybą (Halsas, Rembrandtas, Velázquezas). Aptarinėjamos temos: meilė/neapykanta, draugystė/išdavystė, pilietis, garbė ir senatvė. Ketvirtoje dalyje kartu su Baumanu išskleidžiama Donskio takiosios modernybės kritika. Pagrindiniai kritikos objektai yra takusis blogis ir moralinis aklumas. Vieno iš takiojo blogio aspektų yra nykstantis privatumas, aptarinėtas kartu su distopijomis. Galiausiai, Donskio istoriosofinis mąstymas yra neatsiejamas nuo jautrumo ir moralinės vaizduotės, kurią atpažinti galima per kultūros formas, kaip literatūra ar tapyba. Takiosios modernybės kritika yra būdas išsaugoti moralinę vaizduotę.