This thesis aims to investigate and identify how the elements of Old Norse Language in the discourse of the “Nordic Asa-Community” are constructing a “neo-traditionalist” Swedish identity. The identity theories, introduced by Anderson et al. (2006), are employed to address the concept of identity development and the construction of Nordic homogeneity. Furthermore, the study applies a qualitative research design, combining a case study framework with netnographic and critical discourse analysis to reveal motives and implications of these practices and offer an evaluation of contemporary Swedish attitudes and opinions regarding this phenomenon. The data was collected by conducting semi-structured interviews and using texts from the community’s website and “Facebook” platform. The semi-structured interviews of 6 respondents were conducted to understand how the respondents are familiar with the Nordic Heathenry, how they interpret the motivation behind the Old Norse language utilization in the “Nordic Asa-Community” discourse and what are the attitudes towards the construction of “neo-traditionalist” Swedish identity. The results revealed that a significant portion of the “Nordic Asa-Community” discourse ascribes to the ideas of reinvention of traditions found within the neo-traditionalist ideology. The analyzed data from the interviews shows movement being aligned with the most of contemporary Swedish values, while, on the other hand, the respondents have a skeptical outlook of Nordic Heathenry revitalization.

Šio darbo tikslas yra ištirti ir nustatyti, kaip senovės skandinavų kalbos elementai Šiaurės šalių "Asa" bendruomenės diskurse formuoja „neotradicionalistinę“ švedų tapatybę. Tapatybės teorijos, pateiktos Anderson ir kt. (2006), naudojamos tapatybės formavimosi ir Šiaurės homogeniškumo konstravimo sąvokoms aptarti. Taip pat, tyrime taikomas kokybinis tyrimo modelis, apjungiant atvejo tyrimo metodiką su netnografine ir kritine diskurso analize, siekiant atskleisti šių praktikų motyvus ir pasekmes bei pateikti šiuolaikinių švedų požiūrio ir nuomonių apie šį reiškinį vertinimą. Duomenys buvo renkami atliekant pusiau struktūruotus interviu ir naudojant tekstus iš bendruomenės tinklalapio bei „Facebook“ platformos. Pusiau struktūruoti interviu su 6 respondentais buvo atlikti siekiant suprasti, kaip respondentai yra susipažinę su Šiaurės pagonybe, kaip jie interpretuoja senovės skandinavų kalbos naudojimo Šiaurės šalių "Asa" bendruomenės diskurse motyvaciją ir kokie yra požiūriai į „neotradicionalistinės“ švedų tapatybės kūrimą. Rezultatai atskleidė, jog didelė Šiaurės šalių "Asa" bendruomenės diskurso dalis pritaria neotradicionistinėje ideologijoje randamoms tradicijų atkūrimo idėjoms. Išanalizuoti interviu duomenys rodo, kad judėjimas atitinka daugumą šiuolaikinių švedų vertybių, tačiau, kita vertus, respondentai skeptiškai vertina šiaurietiškos pagonybės atgaivinimą.