Surrounding environment, social and political situation have affected our life. Thus, all the individual processes have some impact on its value system. At all times motives of human social behaviour and its regulation have been focus of the researchers from the practical and theoretical point of view. Value orientation system, reflecting the lifestyle characteristics through the prism of the public consciousness, is one of the components of individual’s world. Generally speaking, it has been established that the human person’s behaviour is conditioned by his/her inner, psychological qualities, experience, situational state and environment in which the action or communication occurs. Of course, the internal, psychological characteristics of individual behaviour are also determined by value orientation (dispositions) system. To successfully function in dynamic and sometimes hostile environment, an individual has to build up his/her worldview, basic attitudes and needs for conservation of ‘the self’. On the other hand, modern humanism itself is not limited to preservation of humanity but aims to reveal personal practices that preserve the humanity of another human being. (Buber 2000)

Žmogų supanti aplinka, visuomeninė, politinė situacija turi įtakos žmogaus gyvenimui. Vadinasi, visi aplink individą vykstantys procesai vienaip ar kitaip veikia ir jo vertybių sistemą. Žmogaus socialinio elgesio motyvai, jo reguliavimas visais laikais domino tyrinėtojus praktiniu ir teoriniu požiūriu. Vertybinių orientacijų sistema, atspindinti gyvenimo būdo ypatumus per visuomeninės sąmonės prizmę, yra vienas iš individo pasaulėžiūros komponentų. Bendrąja prasme, yra nustatyta, kad žmogaus elgesį lemia asmens vidinės, psichologinės savybės, patyrimas, situacinė būsena bei aplinkos, kurioje vyksta veiksmas ar bendravimas, sąlygos. Žinoma, kad tarp vidinių, psichologinių asmens savybių elgsenai yra svarbi vertybinių orientacijų (dispozicijų) sistema. Asmuo, norėdamas sėkmingai funkcionuoti dinamiškoje, o kartais net priešiškoje aplinkoje, turi susiformuoti pasaulėžiūrą, pagrindines nuostatas, savo „aš“ išsaugojimo poreikius. Kita vertus, šiuolaikinis humanizmas neapsiriboja žmogiškumo savyje išsaugojimo klausimu, o siekia atskleisti asmenybės veiklos būdus, kurie išsaugotų žmogiškumą kitame žmoguje (Buber, 2000).