Reikšmingi žodžiai: pūlingas hidradenitas, chirurginis gydymas, radikali ekscizija, kiuretažas, dalinė ekscizija. Pūlingas hidradenitas (lot. hidradenitis suppurativa) – tai lėtinė uždegiminė odos liga, dažniausiai pasireiškianti dauginiais abscesais, besiformuojančiais sinusais ir jungtimis tarp jų, komedonais, hipertrofiniais randais apokrininių liaukų vietose. Ji pažeidžia barjerinę, kosmetinę odos funkcijas, riboja paciento judrumą, blogina gyvenimo kokybę. Sergantieji pūlingu hidradetinu jaučia skausmą, nemalonų pažeistų vietų kvapą, o tai ypač neigiamai veikia jų psichosocialinį gyvenimą. Nutukimas, rūkymas, cukrinis diabetas ir hepatitai yra pūlinį hidradenitą predisponuojančios būklės. Pūlingo hidradenito gydymas reikalauja įvairių disciplinų gydytojų priežiūros: šeimos gydytojų, dermatologų, bendrosios praktikos chirurgų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų. Straipsnyje aptariami bendri pūlingo hidradenito gydymo principai, detaliau nagrinėjant chirurginio gydymo metodus bei kitų autorių gydymo metodikos rezultatus. Plačiai taikomi chirurginiai gydymo metodai: deroofing procedūra, kiuretažas, incizija su drenažu, dalinė ekscizija, radikali ekscizija ir jos pirminis, antrinis gydymas bei audinių plastikos būdai. Šiame straipsnyje bus nagrinėjamas klinikinis Hurley III stadijos, pūlingo hidradenito atvejis bei taikyti skirtingi chirurginio gydymo metodai (dalinė, radikali ekscizijos, kiuretažas), jų klinikinio efektyvumo palyginimas, išeitys, recidyvų skaičius ir intervalai tarp jų. Šiuo konkrečiu atveju, taikant radikalią eksciziją, pastebėti geresni gydymo rezultatai, palyginti su daline ekscizija – mažesnė rando hipertrofija ir atkryčio tikimybė.