Straipsnyje, kuris tęsia ankstesnius autorės tyrinėjimus Akviniečio kalbos filosofijos ir ontologijos srityse, aptariamos tomistinės epistemologijos problemos, akcentuojant pažinimo objekto klausimą. Akviniečio ontologijos principai lemia reprezentacinį pažinimo traktavimą, o tai, kas reprezentuojama, yra daikto forma. Dvi pažinimo galios – juslinė ir intelektinė – reikalauja dvejų „reprezentacijų“. Tokios reprezentacijos yra fantazmas – juslinis daikto vaizdinys, sudaromas vaizduotės, ir suprantamumo rūšis – intelektinis vaizdinys, abstrahuojamas iš juslinio. Ši dvejopa reprezentacija Akviniečiui yra būtina pažinimo priemonė, užtikrinanti konceptualizacijos galimybę, nuo kurios priklauso kalbos reikšmingumas.