
Straipsnyje analizuojamas klausimas, ar tiksliųjų mokslų metodai yra tinkami socialinėje srityje, siekiant visybiškai suprasti visuomenės gyvenimą. Ar pagrįstas socialinių mokslų, šiandien vis plačiau taikančių mate- matikos metodus, lūkestis šiais metodais vis tiksliau suprasti visuomenės gyvenimą? Autorius atsako vienareikšmiškai neigiamai. Straipsnyje ginamas požiūris, pagal kurį tiksliųjų mokslų sąvokos ir metodai tinka tik socialiniams procesams modeliuoti, o modelių kūrimas gali prasidėti ne anksčiau, nei socialinius reiškinius supranta sveikas protas, filosofija bei istorinis tyrimas. Todėl visybiško sudėtingos ir įvairiopos socialinės tikrovės supratimo uždavinys lieka pačių socialinių mokslininkų uždavinys. Prasminga kalbėti apie tiksliųjų ir istorinių mokslų bendradarbiavimą, o ne bandymą išstumti vienas kitą.
tikslieji mokslai, saviorganizacija, istorijos mokslai, socialinė tikrovė, B1-5802, savikūros sistemos, Philosophy (General)
tikslieji mokslai, saviorganizacija, istorijos mokslai, socialinė tikrovė, B1-5802, savikūros sistemos, Philosophy (General)
| selected citations These citations are derived from selected sources. This is an alternative to the "Influence" indicator, which also reflects the overall/total impact of an article in the research community at large, based on the underlying citation network (diachronically). | 1 | |
| popularity This indicator reflects the "current" impact/attention (the "hype") of an article in the research community at large, based on the underlying citation network. | Average | |
| influence This indicator reflects the overall/total impact of an article in the research community at large, based on the underlying citation network (diachronically). | Average | |
| impulse This indicator reflects the initial momentum of an article directly after its publication, based on the underlying citation network. | Average |
