Huserliškoji fenomenologija atseka patirtį iki jos ištakų gyvoje dabartyje, kurią konstituoja dvi viena kitą paneigiančios ir viena su kita susijusios struktūros: pastovumas ir tėkmė. Šis esė išskiria tas struktūras bei jų sąsajas jų abipusio konstituavimo lygmenyje, kaip jos pasirodo dzenbudizme ir jo praktikoje. Šiame kontekste tos struktūros atveria tai, kas dzenbudizme yra tuštuma, liudydamos patirties lygmenį, kuriam pavadinti stokojame žodžių. Fenomenologijai šis lygmuo ankstesnis nei aktyvus ar pasyvus konstituavimas bei tematizacija. Versta iš Mickunas, A Phenomenology of Zen //P. Blooser et al. (eds), Japanese and Westem Phenomcnology. Kluwer Academic Publishers, 1993. Chapter 18, p. 263--273. Vertė LFSI doktorantė Danutė Bacevičiūtė