Publikacijoje nagrinėjamos svarbiausios etikos problemos: etikos statusas, gėrio samprata, privalėjimo, dorybių, vertybių, laisvės, laimės ir kt. klausimai. Pagrindiniais etikos klausimais laikomi privalėjimo ir gėrio klausimai. Kritikuojamos eudemonistinės etikos sistemos, laimę siejančios su malonumu. Gėris apibūdinamas kaip dorybės vertybių turinys, kuris pats savaime yra vertingas. Aptariama Aristotelio vertybių samprata: dorybė yra dviejų vertybių sintezė. Vertybių problemos raida etikoje prasidėjo su F. Nietzsche ir tik XX a. pradžioje ši problematika sėkmingai plėtojama M. Schelerio veikaluose. Pristatomas vertybių reliatyvumo principas. Dorovės vertė nukreipta į asmenį dvejopa prasme – kaip į subjektą (aktyviai) ir kaip į objektą (pasyviai). Dorovės vertybės skiriasi nuo gėrybių vertės – pastarosios susiję su daiktais. Kategorinis imperatyvas susijęs tik su elementariųjų normų dorove. Pateikiama vertybių hierarchija (malonumų, gėrybių, vitalinės, dorovinės vertybės), gėris apibrėžiamas kaip aukštesniųjų vertybių teleologija. Aptariama I. Kanto laisvės samprata, analizuojamos laisvės problemos antinomijos. Teigiama, kad valios laisvė yra galima tik pozityviam protui.