Publikacijoje nagrinėjamos tautos, tautiškumo, patriotizmo, tautinės valstybės sampratos. Kritikuojami F. Jucevičiaus tautiniai svarstymai: jo realiosios tautybės samprata remiasi nuvertinimu tautos elementų ir atitinkamu tautinio apsisprendimo suabsoliutinimu. Aptariama S. Šalkauskio pateikta patriotizmo ir nacionalizmo perskyra ir šių terminų apibrėžimai. Tikrasis patriotizmas yra dora savosios tautos meilė, o nacionalizmas yra neprotinga savo tautos meilė, iškelianti tautybę aukščiau už dorą ir teisę. Pristatoma ir kritikuojama sovietinė tautos samprata. Teigiama, kad būdama bendruomenių bendruomenė, tauta apjungia mažesnes grupes, o socialistinė nacija visų pirma yra ne tautinio, o klasinio pobūdžio, ji apibrėžta vienintele visiems privaloma ideologija. Sovietų Sąjungoje yra vykdomas naujos sovietinės tautos formavimas iš rusų pavergtų tautų. Proletarinis internacionalizmas yra tik ideologinis anstatas rusiškajam imperializmui pridengti. Už proletarinio internacionalizmo ir sovietinio patriotizmo dialektikos slypi paprasta nacionalizmo ir imperializmo giminystė. Daroma išvada, kad tiek išeivijoje, tiek tėvynėje svarbu išsaugoti kritinę laisvę nuo diegiamųjų tautos sampratų.