Tekste pateikiama sveiko proto samprata, analizuojama visuomenės mokslų konstruktų specifinė struktūra, sveiko proto mąstymas, žinojimo intersubjektyvus pobūdis ir reikšmė, žinojimo socialinė kilmė ir socialinis paskirstymas, socialinio pasaulio struktūra ir jos tipizacija sveiko proto konstruktais. Nagrinėjami veiklos ir socialinės sąveikos šablonai, kurie sudaro veiklos eigos ir asmeninių tipų konstravimo pagrindą sveiko proto mąstyme. Teigiama, kad veikla reiškia žmogiškąją elgseną, veikėjo numatytą iš anksto, t .y. pagrįstą išankstiniu projektu. Veiksmas yra šio besitęsiančio proceso rezultatas, t. y. užbaigta veikla. Visi būsimo elgesio projektai pagrįsti jo numatymo fantazija ir parankiniu žinojimu projektavimo metu. Šiam žinojimui priklauso mano patyrimas apie anksčiau atliktus veiksmus, kurie tipiškai panašūs į projektuojamuosius. Kiekviena socialinės sąveikos forma grindžiama konstruktais, susijusiais su „kito“ ir veiklos modelio bendra nuovoka. Žmonių sąveikos modelių mokslinis stebėtojas turi sukurti specifinius metodus konstruktų sudarymui, kuriuos būtų galima taikyti subjektyvios prasmės interpretacijai, kurią stebimi aktai turi veikėjams.