Straipsnyje nagrinėjama etinių vertybių problema N. Hartmanno filosofijoje, analizuojama jų santykiai su kitomis vertybėmis, dorovinio poelgio struktūra. Pastaroji yra trejopa: žmogus suvokia būsimo poelgio tikslą; palaipsniui mažėja priemonės iškeltam tikslui siekti; iškelto tikslo siekiama nuolat mažėjant nuotoliui tarp priežasties ir dorovinio veiksmo. Aptariant dorovinius pasirinkimus ir poelgius, didžiausias dėmesys skiriamas gyvenimo situacijai, kurioje nuolat veikia subjektas. Gyvenimo situacijos terminas pabrėžia kitų žmonių grupių interesus, į kuriuos žmogus yra priverstas atsižvelgti. Pagrindinis subjekto uždavinys yra būsimos situacijos numatymas ir teisingas elgesys. Straipsnio autorius siekia parodyti etinių vertinimų specifiką, jų priklausomybę nuo gyvenimo situacijos. N. Hartmannas palaikė M. Schelerio mintį, kad vertybinis jausmas neturi griežto ryšio su vertinamuoju objektu, tačiau to jausmo turinys yra objektyvaus pobūdžio.