Perteklinio laikinųjų apsaugos priemonių naudojimo problematika yra gana aktuali Lietuvos teisinÄ—je sistemoje, kadangi bene kiekvienas praktikuojantis teisininkas, gindamas kliento interesus, kaip Å¡abloninÄ™ ieÅ¡kinio dalį prideda ir praÅ¡ymÄ… taikyti laikinÄ…sias apsaugos priemones. DÄ—l tokio Å¡abloniÅ¡kumo dažnai iÅ¡kyla klausimas, ar taikant laikinÄ…sias pasaugos priemones yra iÅ¡laikomas ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyros balansas, taip pat ar nÄ—ra pažeidžiamas proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Å ios temos problematika iÅ¡ryÅ¡kÄ—ja analizuojant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas ir formuojamÄ… teismų praktikÄ…. Viena vertus, CPK reglamentuojama, kad laikinosios apsaugos priemonÄ—s parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, o teisingumo bei kiti civilinio proceso teisÄ—s principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ…, todÄ—l laikinosios apsaugos priemonÄ—s turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdÄ—to pranaÅ¡umo. TaÄiau, kita vertus, teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, jog didelÄ— ieÅ¡kinio suma preziumuoja bÅ«tinumÄ… taikyti laikinÄ…sias apsaugos priemones. TodÄ—l, dar neįvertinus reikalavimo pagrįstumo, atsakovui sukeliami neigiami padariniai ir neiÅ¡laikoma procese Å¡alių interesų pusiausvyra. Taigi tokiu bÅ«du dirbtinai yra sukuriama atsakovo blogos finansinÄ—s bÅ«klÄ—s prezumpcija ir užkertamas kelias ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyrai iÅ¡laikyti.