Straipsnyje nagrinėjami kai kurie diskusiniai ideologijos ir meno santykio klausimai, teigiama, kad šių problemų sprendimas priklauso pirmiausia nuo pačių ideologijos ir meno sampratų. Ideologijos specifiką sudaro tai, kad ji teoriškai pagrindžia principus, pagal kuriuos vertinamas žmonių socialinis elgesys, santykiai su aplinka ir jų tarpusavio santykiai. Autorius teigia, kad ideologinis poveikis menui nėra tiesioginis. Menas skiriasi nuo ideologijos tuo, kad atspindi gyvenimą ne teorine forma, o meniniais vaizdais, apimančiais ne tik mintis, bet ir jausmus, nuotaikas. Menas socialiniams vertinimams suteikia emocionalumo, kuris lengvai perteikiamas žmonėms, atitinkamai nuteikdamas juos socialinių reiškinių atžvilgiu, t. y. reiškinių, kurie teigiamai ar neigiamai atsispindi meno kūriniuose. Mokslinė ideologija geba teisingai atspindėti tikrovę, todėl šia ideologija persunktas menas yra paveikesnis, nes labiau atitinka laiko dvasią ir tikrovės faktus. Ideologinis momentas būna kūrybos procese ir meno kūrinyje nepriklausomai nuo to, ar pats menininkas tai įsisąmonina. Daroma išvada, kad atitraukti meną nuo ideologijos ne tik nerealu, bet ir žalinga.