Variation of the beginning of the Sign of the cross (Crossing formula) in the writings of the 16-17th centuries

Article Lithuanian OPEN
Norvilaitė-Klimienė, Ilona;
(2015)
  • Journal: Res humanitariae,volume 2,015,pages53-80 (issn: 1822-7708)
  • Publisher copyright policies & self-archiving
  • Related identifiers: doi: 10.15181/rh.v17i1.1150
  • Subject: Lithuania ; Insert God ; Initial analysis of the text ; Comparative analysis ; Source ; Original Christening formula ; Crossing formula ; Gospel citation ; Free paraphrasing ; Remaking or recreation of the Gospel

The article proceeds with the issues of the origin and evolution of the Lithuanian prayers and analyzes the beginning of the Sign of the cross and the Crossing formula. The linguistic analysis of the prayers was conducted by Zigmas Zinkevičius in the scientific study of... View more
  • References (96)
    96 references, page 1 of 10

    15 Žegnojimas(is), arba žegnonė, yra liturginis gestas, daromas dešine ranka tuo pat metu kalbant trumpą maldą: Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Tikintysis kryžiaus ženklu žegnojasi pats, juo gali laiminti kitus. Žegnonė dažnai pasitaiko krikščionių liturgijoje, čia ja reiškiama pagarba Švenčiausiajai Trejybei. Plg.: stačiatikių: Во имя Отца, и Сына, и Свя- таго Духа. Аминъ ( pavyzdys imtas iš tinklalapio http://www.molitvoslov.com./text893.htm; žiūrėta 2009 03 31).

    16 Jochenas D. Rangė nustatė, kad 1579-1590 m. laikotarpiu J. Bretkūnas vertė Bibliją su nemažomis pertraukomis. BNT Kryžiaus ženklo (Žegnonės) tyrimas yra sudėtingas dėl to, kad J. Bretkūnas naudojosi mažiausiai trimis vertimo šaltiniais - lotynišku, graikišku ir vokišku (plačiau apie šaltinius žr. Bezzenberger 1877, XVI-XVIII; Gerullis 1927, 96; Zinkevičius 1988, 68; Range 1992, 77-141; BržA I, 167). Naujojo Testamento Evangelijos verstos iš įvairių vokiškų M. Lutherio NT (toliau LNT) leidimų, tik Evangelija pagal Luką versta iš Vulgatos ir taisyta pagal LNT (1546 m. leidimą). Naudotasi faksimiliniu BNT leidimu ir J. D. Rangės iššifruotu BNT rankraščio tekstu (Range 1992).

    18 Stang 1929, 6; Mažiulis 1955, 104.

    19 Michelini 2000, 84.

    20 žr. Michelini 2000, 650, plg. Michelini 2007, 250.

    21 Michelini 2000, 357, 650.

    22 Reinholdas Trautmannas nustatė, kad pagrindinis Baltramiejaus Vilento Mažojo katekizmo šaltinis yra M. Lutherio 1543 m. Leipcigo leidimas ENCHIRIDION Der Kleine Catechismus. Fur die gemeine Pfarherr vnd Prediger. D. Mart. Luther. Leipzig. B. Vilentas dar gali būti naudojęsis ir visais ar keliais Wittenbergo leidimais (Trautmann 1909, 478-479).

    25 Kuriuo šaltiniu naudojosi Mikalojus Daukša, pirmasis abejones pareiškė Eberhardas Tanglis savo disertacijoje apie senosios lietuvių kalbos galininko konstrukcijas (Tangel 1928, 23-24). Vaclovo Biržiškos išvadai, kad Postilė buvo išversta iš pirmojo (1579-1580) Jakobo Wujeko Postilės leidimo (BržA I, 169-170), nepritaria Vytautas Ambrazas teigdamas, kad greičiausiai M. Daukša rėmęsis trečiuoju (1590) J. Wujeko Postilės leidimu (Ambrazas LKK, t. V, 1962, 41).

    26 Zinkevičius 1988, 269.

    29 Kirchen Ordnung (1558, KO) cituojama iš: Michelini 2000.

  • Metrics
Share - Bookmark