Straipsnyje aptarti tiriamojo projekto „Egodokumentinis Lietuvos palikimas“ (lietuviškas akronimas Legedok. angliškas – Legedoc), vykdyto Vilniaus universiteto 2010-2013 m. kartu su Mikalojaus Koperniko universiteto (Torunė, Lenkija) mokslininkais, rezultatai. tarp svarbiausiųjų paminėtini: problemų, kuriant Legedok duomenų bazę išaiškinimas, paieškos sistematizacija, egodokumentinio palikimo klasifikacija, darbas ruošiant ir išleidžiant fundamentalius šaltinius. Pati Legedok idėja gimė Bordo (Prancūzija), kur 2008 m. vyko konferencija „Asmeninė korespondencija Europos kontekste“. Egodokumentų paieška buvo sėkminga. Nustatyta, kad iš 84 valstybinių Lenkijos archyvų lituanistinė medžiaga yra 16 archyvų, juose peržvelgti ir giliau ištirti 84 [rankraščių] kompleksai. Egodokumentų Lietuvoje surasta ne tik giminių fonduose ir dokumentų kolekcijose, bet ir valstybinių institucijų (pvz. Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo knygose) fonduose. Vykdant šį projektą, išleisti 4 leidiniai: straipsnių rinkinys „Egodokumentai ir privati erdvė Lietuvoje XVI-XX amžiuje“, „Apaštališkas Juozapo Mikalojaus Karpio laiškas Žemaičių vyskupystės kunigams“, „Mykolo Butlerio kelionės į Italiją ir Vokietiją 1779-1780 m. dienoraštis“ ir „Juozapo Jurgio Hilzeno kelionės 1752-1754 m. dienoraštis“. Šios knygos leidžiamos kaip serija, kuri bus tęsiama. Ateities perspektyvoje yra galimybė prisijungti prie prie mokslo informacinių ir kultūrinio palikimo struktūrų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.