• Publicationsclose
• Research softwareclose
• Other research productsclose
• 2012-2021close
• Open Access close
• “Lituanistika”, International Research Database close

In 1935 a politically active physician was exiled from his urban home in northern Italy to the countryside several hundred kilometres away. There he found himself in a world of squabbling petty gentry, overworked peasants and negligent, fornicating clergy. Ordinary people had recourse in their spiritual life more often to folklore, witchcraft and superstition, the exile noted, than to the parish church and its despised priest. The people placed their faith in gnomes and magic spells. They even said of themselves that Christianity (and hence Civilization) had never reached as far as their land. Even so those same apparent pagans did attend Mass on high holidays and venerated the Blessed Virgin Mary. The physician in question was the Italian anti-fascist Carlo Levi; the apparently God-forsaken land was Lucania (Basilicata), in southern Italy, not Lithuania. Similar stories of the remnants of ancient arcane behaviour might be told of peasants in other western European countries. When reading sixteenth-century Protestant polemical literature such as the De diis Samagitiarum caeterorumque sarmatarum et falsorum christianorum of Jan Łaski with its list of the pagan deities and of the Žemaitijans and Sarmatians and other false Christians, or the Annual Reports sent to Rome by Lithuanian Jesuits describing their missionary efforts in the Lithuanian and Livonian countryside, we might wonder whether for them Christ had stopped at the Polish border.

Straipsnyje analizuojami koncepto „lietuviai“ pagrindiniai aspektai Rytų Latvijos (Latgalos) kultūrinėje aplinkoje. Tyrimo pagrindą sudaro „Latgalos lingvoteritorinio žodyno“ (2012) straipsniui „Lietuviai“ autorės surinkti šaltiniai: latgalių tautosakos tekstai, antroponiminiai ir toponiminiai duomenys, latgalių literatūra, istorijos, sociologijos ir etnologijos tyrimai, publicistika. Žodyno straipsnyje autorė padarė išvadą, kad konceptas „lietuviai“ Latgalos kultūrinėje aplinkoje atskleidžiamas trimis aspektais: etnolingvistiniai kontaktai, valstybingumo idėja; šiuolaikiniai lietuvių kultūros ženklai Latgaloje. Šiame straipsnyje, pasitelkiant kognityvinės semantikos teorines išvadas, koncepto „lietuviai“ semantinė struktūra analizuojama pagal tokį principą: nominatyvinis laukas (etnonimo variantai: leiši, lītaunīki, litviaki, lītuvīši, leitovīši); interpretacinis laukas (vertinamoji nuostata opozicijoje „savas-svetimas“), kuriame išskiriama religinė, socialinė (užsiėmimas, gyvenamoji erdvė), socialinės kultūros (papročiai, tradicijos), lingvistinė (kalba, komunikacijos galimybė ir poreikis), perceptyvinė (išvaizda, paralingvistiniai požymiai), emociškai ir intelektualiai vertinamoji (būdo bruožai, temperamentas) zona. Šio tyrimo duomenys rodo, kad konceptas „lietuviai“ atskleidžia kelis bendrus požymius lietuvių ir latgalių kultūros istorijoje: bendra kilmė ir giminiškos kalbos, priklausymas katalikų tikėjimui, valstybingumo idėja, tačiau charakterio bruožų stereotipiškas suvokimas, kaip kaimynams būdinga, yra gana negatyvus (lietuviai vaizduojami kaip kvailiai, mušeikos, prekiautojai, savanaudžiai). Palyginus su kituose Latvijos etnografiniuose regionuose gyvenančių latvių įvaizdžiu apie lietuvius, Latgaloje lietuviai turi daugiau „savojo“ požymių (ryškiausiai tai atsiskleidžia koncepto socialinėje ir religinėje zonoje). To priežastis – Latgalos teritorijos ilgalaikė atskirtis nuo likusios Latvijos bei istorinis bendrumas su lietuviais (1561 m. Latgalos teritorija tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, nuo 1569 iki 1772 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) dalis). Paper analyses the basic aspects of the concept Lithuanians in the cultural environment of Eastern Latvia (Latgale). The basis of the research is the author's collected sources on the entry Lithuanians of "Latgale Linguo-Territorial Dictionary" (2012). These sources are Latgalian folklore texts, antroponymy and toponymy data, Latgalian literature, history, research in sociology and ethnology, and journalism. The author of the paper concludes that the concept Lithuanians in the cultural environment of Latgale can be described in 3 basic aspects: ethnolinguistic contacts; statehood idea; cultural signs of Lithuanians in contemporary Latgale. Using theoretical knowledge of cognitive semantics, the semantic structure of the concept "Lithuanians" in this paper is analyzed according to the following principles: nominative area (variants of the ethnonym Lithuanians , lītaunīki, litviaki, htuviši, leitovīši), interpretive area (evaluative attitude of the opposition „familiar – unknown“), which includes religious, social (occupation, living space), socio-cultural (customs and traditions), linguistic (language, necessity and possibility of communication), perceptive (outward appearance, paralinguistic features), emotionally and intellectually evaluative (character traits, temperaments) area. The obtained data of the research proves that the concept Lithuanians reveals several common features in Lithuanian and Latgalian cultural history: common origin, cognate languages, belonging to Catholic Church, statehood idea, while the stereotyped percept of character traits, typical for neighbours, is quite negative. In comparison with the perceptions of Lithuanians of those Latvians who live in other ethnographic regions of Latvia, Latgalians attribute more 'familiar' features to Lithuanians (most notably it is revealed in social and religious areas of the concept). It can be explained by the long-term spatial separation of Latgale from Latvia and historically formed common history with the Lithuanians, (in 1561 the territory of Latgale was a part of the Lithuanian Grand Duchy, from 1569 to 1772 a part of the common Polish-Lithuanian State, the Rzeczpospolita).

Romo Oranto, kaip knygos dailininko, kelią puikiai apibūdina Donaldo Kajoko eilėraštis „Nežinomo viduramžių dailininko piešinys“, kuris yra vienoje iš paskutinių dailininko kurtų knygų, pareikalavusių dvasinių ir fizinių jėgų. Orantą galima apibūdinti kaip viduramžių dailininką, puikiai išmaniusį savo amatą ir toli nuo jo nenukrypusį - nuosekliai kūrusį knygas ir knygos meną tobulinusį visą gyvenimą. Epitetą nežinomo galėtume interpretuoti kaip mūsų pačių vis dar iki galo neatrastą, nepakankamai įvertintą ir apibūdintą. Taip pat tokį, kuris tarsi sąmoningai slėpėsi už knygų autorių, nedemonstruodamas savojo „aš“. Rašytojas, atrodo, jam buvo svarbiausias - siekdavo jį atskleisti ne vien knygoje suguldytu tekstu, bet ir kitais jos elementais: raštu, parašu, portretiniu atvaizdu. Ir savo kurtomis iliustracijomis. Romo iliustracijos knygose buvo tarsi jo perregėta vizualinė visuma, rašytojo kalbėjimo ženklinę išraiška. Norint apibūdinti Romo Oranto knygos meno ypatumus, jo kūrybinį kelią galima skelti į du laikotarpius: iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir po jo (šie etapai labai ryškūs ir šalies spaudos mene), taip pat galima skirti tris dailininko kūrybos etapus. Ankstyvuoju etapu, sutapusiu su sovietmečiu, Romas formavosi kaip knygos dailininkas, o brandžiuoju kūrybos laikotarpiu galima vadinti paskutinį XX a. dešimtmetį - 1990-1998 metus, kai dailininkas daugiausia kūrė knygų iliustracijas. Deja, to meto poligrafija nebuvo palanki knygos menui puoselėti. Šio laikotarpio Oranto sukurtos iliustracijos tarsi knygą laikančios ir rėminančios kolonos, joms būdingas dekoratyvus simbolinis pradas. Tai ženkliški kruopščiai plunksnele ir tušu kurti piešiniai, knygoje turintys aiškią loginę seką. Brandžiuoju laikotarpiu susiformavo individualus jo braižas bei subtilus „orantiškas“ knygos meno stilius.

Augant genetiškai modifikuotų produktų (GMP) kiekiams, tampa svarbu ištirti, kokia yra situacija šioje srityje. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti genetiškai modifikuotų produktų potencialą Lietuvos rinkoje ir jų tendencijas iš vartotojo perspektyvos. Lietuvos rinkoje GMP ir jų įvairovė smarkiai didėja. Prekybos centruose GMP pozicionuojami šalia įprastų produktų, aiškiai nenurodant jų kilmės ir be unikalių etikečių. Visi didieji Lietuvos prekybos tinklai parduoda produktus su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO), ypač kepimo aliejus, riebalų mišinius, majonezą. Apžvalginio Lietuvos vartotojų nuomonės apie GMP ir GMO tyrimo rezultatai parodė, kad ji yra neigiama ir blogėja dėl ateinančios vis labiau neraminančios informacijos apie GMP. 2010 m. „Sprinter“ Omnibus tyrimas parodė, kad net 42 proc. respondentų teigė, kad GMO buvimą nusipirktuose prekybos centre produktuose pamatė tik grįžę namo ir atidžiau perskaitę informaciją mažu šriftu produkto etiketės apačioje. Kaip parodė tęstiniai tyrimai, atlikti 2007, 2009 ir 2010 metais, labiausiai Lietuvos vartotojus neramino informacijos trūkumas apie genetiškai modifikuotus organizmus ir produktus, o taip pat jų poveikį žmogaus sveikatai. Palyginus GMP ir tradicinių produktų kainas Lietuvos prekybos centruose, 2011 m. rudenį buvo pastebėtas akivaizdus kainų skirtumas. Genetiškai modifikuoti produktai buvo pigesni, nei tradiciniai. Dėl ekonomikos sulėtėjimo Lietuvos rinkoje galima spėti, kad vartotojai rinkosi pigesnius produktus. The paper analyses the genetically modified organism products (GMP) in relation to genetically modified organisms (GMO) from two perspectives: 1) from the theoretical standpoint, discussing the GMO and GMP trade conditions and 2) from the practical perspective, namely analysing the availability of GMP in the Lithuanian market. With the growing of genetically modified products (GMP) levels, it becomes important to examine the situation of genetically modified products. According to various studies on Lithuanian public opinion on genetic modification, genetically modified organisms and their products, we can provide for the future of GMOs in the Lithuanian market. Although there are different opinions about genetically modified products not only in Lithuania, but also throughout the world, the level of development in this area increases every year. This is one of the reasons for which it is necessary to know and explore the Lithuanian population, as the buyer of the genetically modified products, and to examine the Lithuanian market of these products. Although the market is limited for these products, it is still very important to know as much as possible about genetically modified organisms and their effects on humans and the environment, and the future of the people, as consumers have their own opinion about them.

Jau praėjo daugiau nei 20 metų nuo Sovietų Sąjungos ir Jugoslavijos žlugimo, po kurio buvo atkurtos nepriklausomos valstybės pasukusios rinkos ekonomikos keliu. Per dvidešimt metų šios šalys susidūrė su esminiais ekonominiais, socialiniais ir politiniais pokyčiais, paveikusiais šių šalių vartotojų elgseną. Viena vertus, pereinamosios ekonomikos šalių vartotojų elgsenoje išryškėjo vakarietiški pirkimo ir vartojimo elgsenos modeliai, antra vertus, pereinamosios ekonomikos šalių vartotojų elgsena vis dar gali turėti tam tikrų jas kažkada kontroliavusių šalių (pavyzdžiui, Rusijos arba Serbijos) bruožų. Šio tyrimo tikslas yra ištirti, ar pereinamosios ekonomikos šalių vartotojų elgsenai būdingi etnocentrizmo modeliai yra artimesni planines ekonomikas kontroliavusių šalių - Rusijos ir Serbijos vartotojų etnocentrizmo modeliams, ar jų elgsenos modeliai vis tik panašesni į artimiausių Vakarų kaimynių vartotojų elgsenai būdingus etnocentrizmo modelius. It has been twenty plus years since the breakup of the Soviet Union and Yugoslavia left handfuls of countries newly independent and transitioning to a market economy. In this period, transitional markets have faced major economic, social and political changes, and increasing competition. In this evaluative context where countries in transition have experienced a strong process of westernization of consumer behaviour, the link with the former controlling country may still survive. The purpose of this study is to examine whether transitional economies have maintained consumer ethnocentrism behaviour models nearer to their former controlling country or if they more resemble their Western neighbours.

Recenzijoje aptariama Liucijos Citovičiūtės sudaryta knyga „Martynas Liudvikas Rėza, Raštai 2. Traktatai: Krikščionybės istorija Lietuvoje ir Prūsijoje“. Pažymima, kad antrasis L. Rėzos raštų tomas skirtas jo istoriniams darbams, vadinamiems traktatais. Atkreipiamas dėmesys, kad įžanginiame straipsnyje „Paieškos Lietuvoje ir užsienio šalyse“ autorė aprašo sunkumus, su kuriais susidūrė rinkdama medžiagą šiam tomui. Recenzijoje išvardijami tome skelbiami L. Rėzos traktatai. Pažymima, kad temų prasme traktatus galima suskirstyti į tris dalis: 1-3 traktatai skirti krikščionybės pradžiai Lietuvoje nuo Mindaugo laikų iki Jogailos karūnavimo Lenkijos karaliumi , 4-10 traktatai skirti anabaptistų judėjimui Prūsijoje, o 10-12 traktatai – Augsburgo konfesijai. Atkreipiamas dėmesys, kad sudarytas leidinys bus naudingas istorikams, religijos tyrinėtojams, ir kaip to įrodymas yra jau šiame tome paskelbtas Dariaus Petkūno straipsnis „Augsburgo išpažinimo įdiegimas Prūsijoje: L. Rėzos tyrimai XIX a. Prūsijos konfesiniame kontekste“, nagrinėjantis L. Rėzos traktatą apie Augsburgo išpažinimo istoriją Prūsijoje. Pažymima, kad tome pateiktos keturiolika fotokopijų, nurodomi vertėjai, išvertę traktatus į lietuvių kalbą. Atkreipiamas dėmesys, kad tomo sudarytoja pateikė traktatuose Rėzos panaudotos literatūros sąrašą, kuris yra vertingas tuo, kad pats L. Rėza savo traktatuose literatūrą nurodydavo neišsamiai ir nenuosekliai. Baigdamas recenziją jos autorius viliasi, kad šį informatyvų ir reikalingą darbą sudarytoja tęs ir toliau išlaikydama šiame tome parodytą aukštą mokslinę kokybę.

Filmų dubliavimui skirtas vertimas orientuojamas į galutinį produktą. Kadangi verbalusis tekstas funkcionuoja filmo sistemoje, kurioje jis yra ribojamas laiko ir lūpų sinchronijos, todėl stambaus plano kadrų vertimas privalo remtis vizualine fonetika. Laikantis bendrųjų nuostatų, lūpų padėties skirtumai yra ryškiausi tariant lūpinius priebalsius bei atviruosius ir lūpinius balsius. Šiame tyrime apsiribojama lyginamąja anglų ir lietuvių kalbų lūpinių priebalsių bei po jų einančių balsių (uždarųjų, atvirųjų, lūpinių) analize. Pateikiamos rekomendacijos angliško audiovizualinio teksto dubliavimui lietuvių kalba iš vizualinės lūpinių priebalsių skiemens inicialėje ir centrinių skiemens balsių tarties perspektyvos. In translation for dubbing the function of the product prevails, the verbal text functions in the film system where it is constrained by time limits and lip synchrony. The visual constraints, however, are observed only in close-up shots. In terms of visual phonetics, the lip shape of the speaker is well-marked while pronouncing bilabial consonants and open and rounded vowels. The present research limits itself to the comparative analysis of the inventory of English and Lithuanian bilabial consonants, as well as a bilabial following vowel, whether it is close, open or rounded. Recommendations of translation for dubbing from English into Lithuanian in terms of visually parallel bilabials in the onset of the syllable and the vowel in the centre of the syllable are provided.

Apie unikalų Palangos kino teatro „Naglis“ 1959 metų pastatą, kuris niekada nebuvo rimčiau tvarkomas, renovuojamas, ir atrastą dekorą. Vestibiulyje išliko senoji grindų danga (teracas), sienų, lubų karnizai ir svarbiausias interjero akcentas – dekoratyvinis pano. Atlikus interjero polichromijos tyrimus, pavyko rasti ir nustatyti pirmąjį dekoravimo sluoksnį: sgrafto technika atliktą pano, kuriame vaizduojamos Neringos ir Naglio fgūros, stilizuotos bangos, kūrinio centre – slibinas, trys buriniai žvejų laiveliai ir į dangų kylančios žuvėdros. Pano autorius – Jonas Jukonis (1911–1988). Išvardinti kiti menininko darbai. Straipsnio autorė mano, kad būtina tyrinėti visų istorinių epochų architektūrinį paveldą, atliekant tiek architektūrinius, tiek išsamius interjero ir fasado polichromijos tyrimus ir jį išsaugoti.

Straipsnyje analizuojami MTV televizijoje rodomi vaizdo klipai, siekiama atskleisti MTV muzikiniuose klipuose formuojamą vyriškumo ir moteriškumo įvaizdį. Atlikus 56 valandų MTV vaizdo klipų stebėseną, išanalizuoti 108 muzikiniai vaizdo klipai. Atlikta tyrimo analizė leidžia teigti, kad didžiąją dalį analizuotų vaizdo klipų galima priskirti pop- ir šokių muzikos žanrams, kurie ypač populiarūs tarp paauglių ir jaunų žmonių. Rezultatai parodė, jog moterys dažniau buvo pagrindinės klipų atlikėjos, nors vyrų grupės rodytos dažniau nei moterų. Moterys klipuose dažniau atliko antraeilius vaidmenis, dažniau nei vyrai rodytos kaip pabrėžtinai seksualios. Tuo tarpu vyrų apranga dažniau buvo neutrali. Lyčių skirtumai nustatyti ir analizuojant kūno sudėjimą. Nors didžiojoje vaizdo klipų dalyje vyrų ir moterų kūno sudėjimas gali būti vertintinas kaip vidutinis, normalus, moterys daug dažniau vaizduotos kaip lieknos, o vyrai dažniau buvo atletiški ir sportiški. Taip pat stebima tendencija, kad vaizdo klipuose nuogas ar apnuogintas moters kūnas rodomas dažniau nei vyrų. Klipuose ir vyrai, ir moterys vaizduojami panašiai dažnai įsitraukiantys į seksualinį elgesį. Seksualinis elgesys buvo būdingas 15 (41,7 proc.) klipuose vaizduojamų vyrų ir 21 (38,9 proc.) moteriai. Taigi galima teigti, jog seksualumas pristatomas kaip neginčijama vertybė ir vienodai primetamas tiek vyrams, tiek moterims. Various studies indicate that high percentage of music videos contain sexual imagery, propose sexual behaviour and induce gender stereotypes. Scientists acknowledge that popular media and musical videos have huge impact on young peoples’ understanding about masculinity and femininity and formation of sexual identity. In music videos women more frequently than men are presented in provocative clothing, objectified, and displayed in a way that emphasise their bodies and sexual readiness. On the other hand, men are often displayed as dominating and aggressive. Various studies show that music videos have significant impact on aggressiveness of teenage boys, as well as on negative body image and mental health of girls. The popular culture delivers abundant messages about objectification, sexualisation and gender stereotypes and has negative influence on development of healthy sexuality. It is a great challenge forsexual educatorsto counter balance the negative effect of popular media. The aim of this study was to analyse the concept of masculinity and femininity proposed by MTV music videos. 56 hours of music video footage was inspected using formal observation, and 108 music videos were analysed. Study showed that most music videos belonged to pop and dance music genres, which are very popular among teenagers and young people. Results showed that women were in leading roles more often than men, though men bands occurred more often than women bands. Women more often performed secondary roles in music videos as well. Analysis of clothing in music videos revealed that women more often were portrayed as sexual, while men’s clothing was mostly neutral. Gender differences were found in portrayal of body types. Even if most music videos displayed average or normal body, women more often were slim while men were athletic. Nudity or partial nudity was more often showed on women. In portrayal of women in music videos, most attention was paid to their physical appeal, while men more often were shown as aggressive or dominant. Women were more often shown in submissive roles. Various forms of sexual behaviour did not differ between genders. The sexual readiness of women was in many cases emphasized. However, the sexual behaviour in the music video did not correlate with its popularity.

Recenzijoje aptariama Daivos Dapkutės knyga „Lietuviškos širdies ambasadorius Juozas Bachunas-Bačiūnas (1893–1969)“ (Vilnius, 2014). Ši monografija – projekto, skirto prisiminti Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovus dalis. Juozas Bačiūnas buvo pirmosios lietuvių emigrantų bangos atstovas, vienas iš JAV lietuvių tautininkų lyderių, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas bei lietuviškos veiklos Amerikoje mecenatas. Knygoje puikiai ir įtikinamai atskleista J. Bačiūno biografija; jos tekstas konstruojamas remiantis archyviniais dokumentais, to meto periodine spauda, moksline literatūra bei atsiminimais.. Monografija gausiai iliustruota, tačiau nenurodyta iš kur paimta naudota vaizdinė medžiaga. Knyga suskirstyta į įvadą, penkias dalis ir išvadinę baigiamąją dalį. J. Bačiūno gyvenimo istorija pasakojama išryškinant tris pagrindines jo veiklos ašis – verslą, veiklą JAV lietuvių tautininkų gretose ir vadovavimą Pasaulio lietuvių bendruomenei. Knyga parašyta taip, kad būtų suprantama bet kokiam skaitytojui: teksto moksliškumas ir faktografiškumas derinamas su lakoniškumu ir kūrybiškumu. Teigiama, jog recenzuojamą monografiją turėtų perskaityti ne tik besidomintys biografijos žanru, bet ir visuomenės bei politikos veikėjai, surasiantys joje reikšmingų ir pritaikytinų idėjų, ir užsienio lietuviai, ieškantys būdų kaip išsaugoti lietuvybę išeivijoje. Recenzento manymu, ši puikai parengta monografija galėtų būti istorikės dr. Daivos Dapkutės vizitine kortele ir yra vienas geriausių jos darbų.