Advanced search in
Research products
arrow_drop_down
Searching FieldsTerms
Any field
arrow_drop_down
includes
arrow_drop_down
Include:
659 Research products, page 1 of 66

  • Publications
  • Research software
  • Other research products
  • Polish
  • “Lituanistika”, International Research Database

10
arrow_drop_down
Relevance
arrow_drop_down
  • Open Access Polish
    Authors: 
    Stopka, Krzysztof;

    Armenians living in Kingdom of Poland and Great Duchy of Lithuania were mostly burghers, however, cases of social advancement were noted on Ruthenian territory officially belonging to the Crown. Initially, the advancement was possible only for royal court-based Armenian translators, but later also for those with merits for the country’s defence. Another way to advance socially was to marry a Polish nobleman. In such marriages religious differences rarely posed a serious problem; generally, females did not need to convert from their Christian Armenian denomination. Nevertheless, ennoblement was rarely attractive for Polish Armenians at that time; trade and other typically burgher activities brought more profit than the landownership privilege. For this reason ennobled men and their descendants often took on those activities anyway and pleaded their noble status only to escape inconvenient legal consequences or town court. A few Polish noble families of Armenian origin are dated back to that time: the Tyszkiewicz, the Siekierzyński, the Balicki, the Zwartowski, the Sołtanowicz-Chalepsk, the Lenkowicz-Ipohorski, the Iwaszkiewicz, the Makarowicz, the Domażyrski, the Pleszkowski.

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Wiech, Stanisław;

    Albiedynskio parengta ataskaita yra įdomi Lietuvos gubernijų socioekonominės situacijos analizė. 1879 m. gruodžio 9-21 dienos ataskaitoje, kuri buvo pateikta carui Aleksandrui II, Albiedynskis pirmiausia atkreipė dėmesį į būtinumą atšaukti procentinį mokestį lenkų dvarinininkams, primestą Muravjovo. Vilniaus generalgubernatoriaus nuomone, rinkliava tik žadino dar didesnį lenkų nepalankumą rusų valdžiai. XIX a. antroje 8-to dešimtmečio pusėje tai jau neatitiko laikmečio dvasios. Socialinių santykių normalizavimas ir pasiturinčių žmonių deklaruota lojalumo pozicija tapo anachroniška ir nereikalinga lenkų dvarininkijos diskriminacijos apraiška. Deja, aukščiausieji valdžios organai nepritarė ataskaitai, nes į Šiaurės Vakarų kraštą jie žvelgė reakcingai. 1880 m. gegužės mėnesį Albiedynskis buvo nušalintas nuo Lietuvos reikalų ir jam buvo patikėtas Varšuvos generalgubernatoriaus postas. Prepared by Albiedynski, the report on Lithuanian governorates presents an interesting analysis of socio-economic situation. On 9-21 December 1879 in memorial handed to tzar Alexander II, Albiedynski, first of all, paid attention to the necessity to cancel the proportional tax put on by Muraviov. In Vilnius Governer General's opinion, the tax contribution to Russian government aroused dissatisfaction among the Poles and in the second half of the 70-ies of the 19 c. it did not answer the needs of that period because standardization of social relations as well as attitude of loyalty declared by the prosperous citizens turned out to be anachronistic and unnecessary symptom of discrimination of the Polish gentry. However, the memorial was not accepted by the highest body of power, which had a reactionary attitude towards the country of the North-West. In May 1880 Albiedynski was removed from the matters of Lithuania and was appointed the Governor General of Warsaw.

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Stankeras, Petras;

    Prasidėjus karui, į Lietuvą plūstelėjo pabėgėlių iš Lenkijos banga. Susiklostė unikali situacija, kai žmonės, nemėgę kaimynų, bėgo pas juos, gelbėdami savo gyvybes. Lenkų ir lietuvių nesutarimai paaštrėjo 1941 m., Vermachtui įžengus į Lietuvos teritoriją. Šovinistines nuotaikas ypatingai demonstravo radikalūs lenkų nacionalistai, aktyviai veikę atskirose vokiečių institucijose Vilniuje ir įsteigę vadinamąsias vietos savivaldos organizacijas bei pagalbinę policiją įvairiose Vilniaus regiono vietovėse. Lietuvių ir lenkų nesutarimai ilgą laiką nekėlė jokių rūpesčių. Tačiau konfliktas neišvengiamai turėjo kilti. Vokiečiams paėmus valdžią į savo rankas, bandyta pasinaudoti lietuvių ir lenkų nesutarimais. 1942 m. siekiant supriešinti lietuvius su lenkais, pareikalauta iškeldinti iš Rytų Lietuvos vadinamuosius statistinius lenkų tautybės asmenis. Lietuviai pareigūnai turėjo patvirtinti iškeldinimo dokumentus savo parašais, o lietuviai policininkai – tiesiogiai vykdyti iškeldinimo procedūras. Vokiečių administracija rėmė bei apginklavo lenkų partizanus, kurie terorizavo Švenčionių rajoną, žudė lietuvius ir puldinėjo Lietuvos policiją. Lietuvos saugumo tarnyba turėjo net nuotraukas, kuriose vokiečių policijos pareigūnai apginkluoja Krašto Armijos (Armia Krajowa) būrius Šalčininkų rajone. Lietuvių ir lenkų priešiškumas sumažėjo tik karo pabaigoje. Daugelyje vietų, ypatingai Vilniaus rajone, tarpininkaujant vokiečių pareigūnams lenkų partizanai bei Lietuvos policija susitarė nepulti vieniems kitų ir drauge kovoti su bolševikų partizanų gaujomis. 1943 m. Krašto armijos vadovai linko kartu su Raudonąja armija kovoti prieš vokiečių vermachtą, tuo tarpu Lietuvos pasipriešinimo judėjimas neatmetė galimybės kovoti prieš Raudonosios armijos invaziją, jei Vokietijos politinė vadovybė pripažins Lietuvos žmonių teisę atkurti savo valstybę ir kariuomenę. Vis dėlto 1942-1944 m. pogrindiniai lietuvių ir lenkų pasipriešinimo judėjimai slaptuose susitikimuose stengėsi švelninti priešpriešą ir ieškoti kompromisų. When the war broke out, refugees from Poland flooded Lithuania. This is probably a unique case when people who despised others fled to them in order to save their own lives. Confrontation between Lithuanians and Poles started growing in 1941, when Wehrmacht entered the territory of Lithuania. Chauvinistic sentiments were particularly marked by reactionary Polish nationalists, who acted fairly widely in individual German institutions in Vilnius and established the so-called local self-governing bodies in individual areas of Vilnius Region, the Polish auxiliary police was set up. Lithuanian and Polish contradictions for a long time did not result in any major confrontation. However, a conflict was inevitably coming to a head. As soon as Germans took power into their hands they tried to exploit contradictions between Lithuanians and Poles. In 1942, an effort was made to foster hostility between Lithuanians and Poles by evicting from Eastern Lithuania the so-called statistical Poles. Lithuanian officers were to confirm the eviction with their signatures and Lithuanian policemen were to conduct eviction. The German administration supported and well armed the Polish guerrillas who raged in areas of the Švenčionys County, terrorizing and killing Lithuanians and attacking the Lithuanian police. The Lithuanian security service even had photographs showing how German Police officers armed Armia Krajowa (AK) squads in the Šalčininkiai District. The animosity between the Lithuanians and Poles somewhat decreased only when the war was coming to an end. In many places and Vilnius District on particular an agreement mediated by German officers was reached between the Polish guerrillas and the Lithuanian police not to attack each other and to fight together against Bolshevik guerrilla gangs. In 1943, A K leadership tended Jointly with the Red Army to fight against the German Wehrmacht, whereas the Lithuanian Resistance movement did not reject the possibility of defending against the invasion by the Red Army together with the German army if the German political leadership recognized the right of the Lithuanian people to restore their state and army. Nevertheless in 1942-1944 the Lithuanian and Polish underground Resistance movements in numerous secret discussions tried to mitigate the mutual hatred and to look for compromises.

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Dalecka, Teresa;

    Straipsnio tikslas - parodyti, kaip Władysławo Zahorskio surinkti padavimai ir legendos šiandien atsispindi miesto fizinėje, vaizdinėje erdvėje, be kita ko, paminkluose, memorialinėse lentose, instaliacijose, taip pat istorijose, kurios pasakojamos Lietuvos sostinės svečiams ir gyventojams. Padavimai paaiškina konkrečių istorinių ir geografinių objektų atsiradimą Vilniuje, atskleidžia praeitį, atspindi senus įsitikinimus, papročius, etinius ir socialinius gyvensenos principus, juose užšifruotos religinės, istoriografinės ir tautinės reikšmės. Pateikia informaciją apie legendinius valdovus, svarbias vietas. Zahorskio knyga pristato miestą panašiai kaip gidai, skirti universaliam turistui. Padavimai ir legendos sukuria daugiakultūrinio, daugiareliginio miesto su sudėtinga praeitimi vaizdą, matomą šiandien per įvairius fizinius ženklus. Zahorskis knygoje sujungia įvairius pasakojimus apie lietuvišką, lenkišką ir žydišką Vilnių. The purpose of the article is to show how Vilnius stories and legends, collected by Władysław Zahorski, are alive today and are reflected in the physical, visual form of the city, including in monuments, memorial plaques, installations, but also in stories told to guests and residents of the Lithuanian capital. The stories explain the appearance of specific historical and geographical objects in Vilnius, contain signs of the past, reflect old beliefs, customs, ethical and social principles, and clarify encrypted religious, historiographic and national meanings. They bring information about legendary rulers and important places. Zahorski's book is part of the city's presentations characteristic of tourist guides addressed to the universal recipient. Stories and legends create a picture of a multicultural, multi-faith city with a complex past that is visible today through various physical signs. Zahorski combines various narratives about Lithuanian, Polish and Jewish Vilnius in the book.

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Rzegocki, Arkady;

    Polish political thought is closely connected with the dates that marked historical moments in the life of the state. The fall of the Polish‐Lithuanian Commonwealth in 1795 was a moment that marked a shift in the Polish political thought from the idea of freedom and state reform to the idea of regaining independence. The collapse of a state led to the redefinition of national identity by the Poles. Maurycy Mochnacki and Stanisław Witkiewicz suggested in their theoretical writings that the problem of self‐ and national identity is the most burning issue in the times of the partitioning of Poland. According to Maurycy Mochnacki the main task the Poles had to accomplish in the new political context was to gain the awareness of their own identity (“uznanie się w jestestwie swoim”). Mochnacki used an old Polish phrase to stress the vital importance of appreciating one’s cultural and historical heritage as well as gaining a sense of identity both individually and nationally.

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Sawaniewska-Mochowa, Zofia;

    The article introduces the interesting, albeit controversial, figure of Maciej Wołonczewski (Motiejus Valančius), an important member of the nineteenth-century clergy, and his Polish-language legacy. The bishop of Samogitia’s "Domestic Notes" document persecutions of the Catholic Church in Lithuania after the November and January Uprisings at the hands of Russian Tzarist authorities, and reflect the state of Polish language and its social functions in this historical period. Valančius’ manuscripts, published in the volume edited by the historians Aldona Prašmantaitė and Jan Jurkiewicz [Motiejus Valančius, "Namų užrašai" (The Domestic Notes), Vilnius: Baltos Lankos, 2003], were subjected to the far-reaching standardization of spelling, thus they are not a reliable source for a linguistic research. A linguist, who would make the effort of describing the Polish language of the author, should therefore locate and take advantage the original sources, dispersed in various archives in Vilnius.

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Jarczykowa, Mariola;

    Straipsnyje aptariami tekstai, kuriuose minima XVII a. proginė architektūra. Dažniausiai tai laidotuvių pamokslai. Juose rašoma apie herbus, bažnyčių interjerų apipavidalinimą. Kotrynos Potockos-Radvilienės laidotuvių prakalboje „Amžinybės tiara“ (Tiara wiecznoki) Augustinas Vitunskis minėjo katafalką puošusius paveikslus ir juos aiškinančius įrašus. Kiti pamokslininkai taip pat pažymėjo prabangią proginę architektūrą, šlovino jos sumanytojus ir rėmėjus, tačiau pabrėžė, kad laidotuvių meninis apipavidalinimas yra laikinas, priešingai amžinam žodiniam pašlovinimui. Kartais spausdinto pamokslo pabaigoje buvo itin išsamiai aprašoma iškilmių eiga ir jų dekoras, pavyzdžiui, „Kristupo Radvilos laidotuvių procese“ (Process pogrzebu Krzysztofa Radziwiłła). Iškilmingose kalbose cituotos emblemos ir vėliavų įrašai, kaip antai „Andriejaus Lovcovskio-Dobeko laidotuvių prakalboje svečiams“ (Przemowa do goki na pogrzebie Andrzeja Łowcowskiego Dobka). Šie laidotuvių iškilmių motyvai kartu su progine architektūra atskleidė ceremonijų programos idėjas. Panaši informacija sutinkama ir kituose šaltiniuose. [...] Taip pat laiškuose pasitaikydavo siūlymų, kaip apipavidalinti šventes ar iškilmingas eitynes. Dauguma laidotuvių aprašymų iškilmingi: jais autoriai siekė įamžinti ceremonijas. Tačiau pasitaiko tekstų, kuriuose šmaikščiai komentuojami atskiri iškilmių apipavidalinimo motyvai. Pavyzdys – Martyno Dzialinskio (Marcin Dzialyński) rankraštinės eilės, kuriose pasišaipoma iš vienos Radvilos katafalko figūrų Vilniaus bernardinų bažnyčioje The article discusses texts which mention commemorative architecture of the 17th c. Most often, it is funeral sermons. They tell about coats of arms, church interior decoration. In preface “Tiara of Eternity” (Tiara wiecznoki) to funeral of Catherine Potocki-Radziwiłłowa, Augustyn Wituński mentioned pictures decorating the hearse and inscriptions explaining them. Other preachers also noted luxurious commemorative architecture, praised their authors and supporters, however, noted that decorative appearance of funeral is temporary, in contrast to the eternal verbal glorification. Sometimes, a printed sermon ended with a particularly detailed description of the ceremony process and its décor, e.g. in “Process of Krzysztof Radziwiłł’s Funeral” (Process pogrzebu Krzysztofa Radziwiłła). Solemn speeches quoted emblems and inscriptions of flags, such as in “Preface to Funeral of Andrew Łowcowski Dobek for Guests” (Przemowa do goki na pogrzebie Andrzeja Łowcowskiego Dobka). These motives of funeral ceremonies together with commemorative architecture revealed ideas of the ceremony programme. Similar information is found in other sources as well. Suggestions on how to decorate festivals or ceremonial processions were also met in letters. Most descriptions of funerals are solemn: authors sought to perpetuate ceremonies through them. However, texts containing witty comments about some ceremonial decoration motives are met. Example - handwritten rows of Martin Dzialinski (Marcin Dzialyński) poking fun at one of Radziwiłł’s hearse figures at Vilnius Bernardine Church

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Hasiuk, Michał; Jurkiewicz, Jan;

    Mykolas Tvarauskas (1844-1912) – spausdinimo lietuvių kalba Jungtinėse Amerikos Valstijose pradininkas. 1874-1875 m. M. Tvarauskas įsteigė pirmąją lietuvišką spaustuvę Šamokine (Pensilvanija, JAV). Jis buvo pirmosios lietuviškos knygos Amerikoje – dvikalbio anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kalbų žodyno „Tlumaczius arba Slownikas Angielckaj-Lietuwyszkas ir Lietuwiszkaj-Angielckas“ – autorius, redaktorius ir leidėjas. Iki šiol išliko tik vienas šios knygos egzempliorius ir reklaminis bukletas lietuviams „Mieli broliai“. 1997 m. „Minties“ leidykla išleido abiejų leidinių faksimiles. Tai labai vertingas šaltinis istorikams ir kalbininkams. Šiuose leidiniuose naudojama kitokia rašyba nei dabartiniu metu. M. Tvarauskas vartojo savo gimtojo krašto, Kybartų, tarmę, t. y. vakarų aukštaičių pietvakarinės dalies tarmę. Naujame leidime pateikiami Lietuvos mokslininkų straipsniai, skirti M. Tvarausko gyvenimui, veiklai ir „Žodynui“. Michał Twarowski (1844-1912) was a pioneer of printing in Lithuanian in the U.S. Between 1874 and 1875 Twarowski founded the first Lithuanian printing house in the U.S. located in Shamokin (Pennsylvania). He was the author as well as an editor and printer of the first Lithuanian book in the U.S. - a bilingual English-Lithuanian and Lithuanian-English Dictionary (Tlumaczius arba Slownikas Angielckaj-Lietuwyszkas ir Lietuwiszkaj-Angielcaks, Shamokin 1875). Only one original copy of the book and an advertising brochure, addressed to Lithuanians (called „Dear Brothers"), has survived. In 1997 "Mintys" Publishing House reprinted both literary monuments. They are very valuable as the sources for historical and linguistic research. The spelling orthography used in these publications are different than today. Their language is based on the West South form of the West High Lithuanian dialect used in the Kibartai area where Twarowski was born. This edition is accompanied with articles written by Lithuanian scholars and devoted to Twarowski's life, his activities and the "Dictionary".

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Zielińska, Anna;

    Straipsnyje nagrinėjama lenkų kalbos tarmės padėtis Šiaurės Lenkijos pakraščiuose. Pagrindinis dėmesys skiriamas dviem sąvokoms: diglosijai ir etnolingvistiniam gyvybingumui. Šios sąvokos dažnai naudojamos sociolingvistikos darbuose, ypač analizuojant tautinių mažumų padėtį. Bandymas atsakyti į straipsnio antraštės klausimą remiasi funkcinio kalbų pasiskirstymo slavų ir baltų kalbų vartojimo paribiuose prieš karą ir po jo pokyčių analize. Kalbos gyvybingumą labiausiai palaiko trys faktoriai: kalbos prestižas, kalbos vartotojų skaičius ir kalbos vartojimas valstybės institucijose. The article presents the situation in which the Polish-type language in Northern Kresy functions with regard to two complementary concepts: diglossy and ethnolinguistic vitality. These concepts are often employed in sociolinguistic works, especially in describing the situation of national minority groups. The attempt to answer the question in the title was made on a basis of the analysis of changes in the functional distribution of the languages along the Slavonic and Baltic boundary line from before the War until now; and three factors: the prestige of a language, number of language users and the institutionalised means of support of a language.

  • Other research product . 2012
    Open Access Polish
    Authors: 
    Rożańska, Grażyna;
Advanced search in
Research products
arrow_drop_down
Searching FieldsTerms
Any field
arrow_drop_down
includes
arrow_drop_down
Include:
659 Research products, page 1 of 66
  • Open Access Polish
    Authors: 
    Stopka, Krzysztof;

    Armenians living in Kingdom of Poland and Great Duchy of Lithuania were mostly burghers, however, cases of social advancement were noted on Ruthenian territory officially belonging to the Crown. Initially, the advancement was possible only for royal court-based Armenian translators, but later also for those with merits for the country’s defence. Another way to advance socially was to marry a Polish nobleman. In such marriages religious differences rarely posed a serious problem; generally, females did not need to convert from their Christian Armenian denomination. Nevertheless, ennoblement was rarely attractive for Polish Armenians at that time; trade and other typically burgher activities brought more profit than the landownership privilege. For this reason ennobled men and their descendants often took on those activities anyway and pleaded their noble status only to escape inconvenient legal consequences or town court. A few Polish noble families of Armenian origin are dated back to that time: the Tyszkiewicz, the Siekierzyński, the Balicki, the Zwartowski, the Sołtanowicz-Chalepsk, the Lenkowicz-Ipohorski, the Iwaszkiewicz, the Makarowicz, the Domażyrski, the Pleszkowski.

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Wiech, Stanisław;

    Albiedynskio parengta ataskaita yra įdomi Lietuvos gubernijų socioekonominės situacijos analizė. 1879 m. gruodžio 9-21 dienos ataskaitoje, kuri buvo pateikta carui Aleksandrui II, Albiedynskis pirmiausia atkreipė dėmesį į būtinumą atšaukti procentinį mokestį lenkų dvarinininkams, primestą Muravjovo. Vilniaus generalgubernatoriaus nuomone, rinkliava tik žadino dar didesnį lenkų nepalankumą rusų valdžiai. XIX a. antroje 8-to dešimtmečio pusėje tai jau neatitiko laikmečio dvasios. Socialinių santykių normalizavimas ir pasiturinčių žmonių deklaruota lojalumo pozicija tapo anachroniška ir nereikalinga lenkų dvarininkijos diskriminacijos apraiška. Deja, aukščiausieji valdžios organai nepritarė ataskaitai, nes į Šiaurės Vakarų kraštą jie žvelgė reakcingai. 1880 m. gegužės mėnesį Albiedynskis buvo nušalintas nuo Lietuvos reikalų ir jam buvo patikėtas Varšuvos generalgubernatoriaus postas. Prepared by Albiedynski, the report on Lithuanian governorates presents an interesting analysis of socio-economic situation. On 9-21 December 1879 in memorial handed to tzar Alexander II, Albiedynski, first of all, paid attention to the necessity to cancel the proportional tax put on by Muraviov. In Vilnius Governer General's opinion, the tax contribution to Russian government aroused dissatisfaction among the Poles and in the second half of the 70-ies of the 19 c. it did not answer the needs of that period because standardization of social relations as well as attitude of loyalty declared by the prosperous citizens turned out to be anachronistic and unnecessary symptom of discrimination of the Polish gentry. However, the memorial was not accepted by the highest body of power, which had a reactionary attitude towards the country of the North-West. In May 1880 Albiedynski was removed from the matters of Lithuania and was appointed the Governor General of Warsaw.

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Stankeras, Petras;

    Prasidėjus karui, į Lietuvą plūstelėjo pabėgėlių iš Lenkijos banga. Susiklostė unikali situacija, kai žmonės, nemėgę kaimynų, bėgo pas juos, gelbėdami savo gyvybes. Lenkų ir lietuvių nesutarimai paaštrėjo 1941 m., Vermachtui įžengus į Lietuvos teritoriją. Šovinistines nuotaikas ypatingai demonstravo radikalūs lenkų nacionalistai, aktyviai veikę atskirose vokiečių institucijose Vilniuje ir įsteigę vadinamąsias vietos savivaldos organizacijas bei pagalbinę policiją įvairiose Vilniaus regiono vietovėse. Lietuvių ir lenkų nesutarimai ilgą laiką nekėlė jokių rūpesčių. Tačiau konfliktas neišvengiamai turėjo kilti. Vokiečiams paėmus valdžią į savo rankas, bandyta pasinaudoti lietuvių ir lenkų nesutarimais. 1942 m. siekiant supriešinti lietuvius su lenkais, pareikalauta iškeldinti iš Rytų Lietuvos vadinamuosius statistinius lenkų tautybės asmenis. Lietuviai pareigūnai turėjo patvirtinti iškeldinimo dokumentus savo parašais, o lietuviai policininkai – tiesiogiai vykdyti iškeldinimo procedūras. Vokiečių administracija rėmė bei apginklavo lenkų partizanus, kurie terorizavo Švenčionių rajoną, žudė lietuvius ir puldinėjo Lietuvos policiją. Lietuvos saugumo tarnyba turėjo net nuotraukas, kuriose vokiečių policijos pareigūnai apginkluoja Krašto Armijos (Armia Krajowa) būrius Šalčininkų rajone. Lietuvių ir lenkų priešiškumas sumažėjo tik karo pabaigoje. Daugelyje vietų, ypatingai Vilniaus rajone, tarpininkaujant vokiečių pareigūnams lenkų partizanai bei Lietuvos policija susitarė nepulti vieniems kitų ir drauge kovoti su bolševikų partizanų gaujomis. 1943 m. Krašto armijos vadovai linko kartu su Raudonąja armija kovoti prieš vokiečių vermachtą, tuo tarpu Lietuvos pasipriešinimo judėjimas neatmetė galimybės kovoti prieš Raudonosios armijos invaziją, jei Vokietijos politinė vadovybė pripažins Lietuvos žmonių teisę atkurti savo valstybę ir kariuomenę. Vis dėlto 1942-1944 m. pogrindiniai lietuvių ir lenkų pasipriešinimo judėjimai slaptuose susitikimuose stengėsi švelninti priešpriešą ir ieškoti kompromisų. When the war broke out, refugees from Poland flooded Lithuania. This is probably a unique case when people who despised others fled to them in order to save their own lives. Confrontation between Lithuanians and Poles started growing in 1941, when Wehrmacht entered the territory of Lithuania. Chauvinistic sentiments were particularly marked by reactionary Polish nationalists, who acted fairly widely in individual German institutions in Vilnius and established the so-called local self-governing bodies in individual areas of Vilnius Region, the Polish auxiliary police was set up. Lithuanian and Polish contradictions for a long time did not result in any major confrontation. However, a conflict was inevitably coming to a head. As soon as Germans took power into their hands they tried to exploit contradictions between Lithuanians and Poles. In 1942, an effort was made to foster hostility between Lithuanians and Poles by evicting from Eastern Lithuania the so-called statistical Poles. Lithuanian officers were to confirm the eviction with their signatures and Lithuanian policemen were to conduct eviction. The German administration supported and well armed the Polish guerrillas who raged in areas of the Švenčionys County, terrorizing and killing Lithuanians and attacking the Lithuanian police. The Lithuanian security service even had photographs showing how German Police officers armed Armia Krajowa (AK) squads in the Šalčininkiai District. The animosity between the Lithuanians and Poles somewhat decreased only when the war was coming to an end. In many places and Vilnius District on particular an agreement mediated by German officers was reached between the Polish guerrillas and the Lithuanian police not to attack each other and to fight together against Bolshevik guerrilla gangs. In 1943, A K leadership tended Jointly with the Red Army to fight against the German Wehrmacht, whereas the Lithuanian Resistance movement did not reject the possibility of defending against the invasion by the Red Army together with the German army if the German political leadership recognized the right of the Lithuanian people to restore their state and army. Nevertheless in 1942-1944 the Lithuanian and Polish underground Resistance movements in numerous secret discussions tried to mitigate the mutual hatred and to look for compromises.

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Dalecka, Teresa;

    Straipsnio tikslas - parodyti, kaip Władysławo Zahorskio surinkti padavimai ir legendos šiandien atsispindi miesto fizinėje, vaizdinėje erdvėje, be kita ko, paminkluose, memorialinėse lentose, instaliacijose, taip pat istorijose, kurios pasakojamos Lietuvos sostinės svečiams ir gyventojams. Padavimai paaiškina konkrečių istorinių ir geografinių objektų atsiradimą Vilniuje, atskleidžia praeitį, atspindi senus įsitikinimus, papročius, etinius ir socialinius gyvensenos principus, juose užšifruotos religinės, istoriografinės ir tautinės reikšmės. Pateikia informaciją apie legendinius valdovus, svarbias vietas. Zahorskio knyga pristato miestą panašiai kaip gidai, skirti universaliam turistui. Padavimai ir legendos sukuria daugiakultūrinio, daugiareliginio miesto su sudėtinga praeitimi vaizdą, matomą šiandien per įvairius fizinius ženklus. Zahorskis knygoje sujungia įvairius pasakojimus apie lietuvišką, lenkišką ir žydišką Vilnių. The purpose of the article is to show how Vilnius stories and legends, collected by Władysław Zahorski, are alive today and are reflected in the physical, visual form of the city, including in monuments, memorial plaques, installations, but also in stories told to guests and residents of the Lithuanian capital. The stories explain the appearance of specific historical and geographical objects in Vilnius, contain signs of the past, reflect old beliefs, customs, ethical and social principles, and clarify encrypted religious, historiographic and national meanings. They bring information about legendary rulers and important places. Zahorski's book is part of the city's presentations characteristic of tourist guides addressed to the universal recipient. Stories and legends create a picture of a multicultural, multi-faith city with a complex past that is visible today through various physical signs. Zahorski combines various narratives about Lithuanian, Polish and Jewish Vilnius in the book.

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Rzegocki, Arkady;

    Polish political thought is closely connected with the dates that marked historical moments in the life of the state. The fall of the Polish‐Lithuanian Commonwealth in 1795 was a moment that marked a shift in the Polish political thought from the idea of freedom and state reform to the idea of regaining independence. The collapse of a state led to the redefinition of national identity by the Poles. Maurycy Mochnacki and Stanisław Witkiewicz suggested in their theoretical writings that the problem of self‐ and national identity is the most burning issue in the times of the partitioning of Poland. According to Maurycy Mochnacki the main task the Poles had to accomplish in the new political context was to gain the awareness of their own identity (“uznanie się w jestestwie swoim”). Mochnacki used an old Polish phrase to stress the vital importance of appreciating one’s cultural and historical heritage as well as gaining a sense of identity both individually and nationally.

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Sawaniewska-Mochowa, Zofia;

    The article introduces the interesting, albeit controversial, figure of Maciej Wołonczewski (Motiejus Valančius), an important member of the nineteenth-century clergy, and his Polish-language legacy. The bishop of Samogitia’s "Domestic Notes" document persecutions of the Catholic Church in Lithuania after the November and January Uprisings at the hands of Russian Tzarist authorities, and reflect the state of Polish language and its social functions in this historical period. Valančius’ manuscripts, published in the volume edited by the historians Aldona Prašmantaitė and Jan Jurkiewicz [Motiejus Valančius, "Namų užrašai" (The Domestic Notes), Vilnius: Baltos Lankos, 2003], were subjected to the far-reaching standardization of spelling, thus they are not a reliable source for a linguistic research. A linguist, who would make the effort of describing the Polish language of the author, should therefore locate and take advantage the original sources, dispersed in various archives in Vilnius.

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Jarczykowa, Mariola;

    Straipsnyje aptariami tekstai, kuriuose minima XVII a. proginė architektūra. Dažniausiai tai laidotuvių pamokslai. Juose rašoma apie herbus, bažnyčių interjerų apipavidalinimą. Kotrynos Potockos-Radvilienės laidotuvių prakalboje „Amžinybės tiara“ (Tiara wiecznoki) Augustinas Vitunskis minėjo katafalką puošusius paveikslus ir juos aiškinančius įrašus. Kiti pamokslininkai taip pat pažymėjo prabangią proginę architektūrą, šlovino jos sumanytojus ir rėmėjus, tačiau pabrėžė, kad laidotuvių meninis apipavidalinimas yra laikinas, priešingai amžinam žodiniam pašlovinimui. Kartais spausdinto pamokslo pabaigoje buvo itin išsamiai aprašoma iškilmių eiga ir jų dekoras, pavyzdžiui, „Kristupo Radvilos laidotuvių procese“ (Process pogrzebu Krzysztofa Radziwiłła). Iškilmingose kalbose cituotos emblemos ir vėliavų įrašai, kaip antai „Andriejaus Lovcovskio-Dobeko laidotuvių prakalboje svečiams“ (Przemowa do goki na pogrzebie Andrzeja Łowcowskiego Dobka). Šie laidotuvių iškilmių motyvai kartu su progine architektūra atskleidė ceremonijų programos idėjas. Panaši informacija sutinkama ir kituose šaltiniuose. [...] Taip pat laiškuose pasitaikydavo siūlymų, kaip apipavidalinti šventes ar iškilmingas eitynes. Dauguma laidotuvių aprašymų iškilmingi: jais autoriai siekė įamžinti ceremonijas. Tačiau pasitaiko tekstų, kuriuose šmaikščiai komentuojami atskiri iškilmių apipavidalinimo motyvai. Pavyzdys – Martyno Dzialinskio (Marcin Dzialyński) rankraštinės eilės, kuriose pasišaipoma iš vienos Radvilos katafalko figūrų Vilniaus bernardinų bažnyčioje The article discusses texts which mention commemorative architecture of the 17th c. Most often, it is funeral sermons. They tell about coats of arms, church interior decoration. In preface “Tiara of Eternity” (Tiara wiecznoki) to funeral of Catherine Potocki-Radziwiłłowa, Augustyn Wituński mentioned pictures decorating the hearse and inscriptions explaining them. Other preachers also noted luxurious commemorative architecture, praised their authors and supporters, however, noted that decorative appearance of funeral is temporary, in contrast to the eternal verbal glorification. Sometimes, a printed sermon ended with a particularly detailed description of the ceremony process and its décor, e.g. in “Process of Krzysztof Radziwiłł’s Funeral” (Process pogrzebu Krzysztofa Radziwiłła). Solemn speeches quoted emblems and inscriptions of flags, such as in “Preface to Funeral of Andrew Łowcowski Dobek for Guests” (Przemowa do goki na pogrzebie Andrzeja Łowcowskiego Dobka). These motives of funeral ceremonies together with commemorative architecture revealed ideas of the ceremony programme. Similar information is found in other sources as well. Suggestions on how to decorate festivals or ceremonial processions were also met in letters. Most descriptions of funerals are solemn: authors sought to perpetuate ceremonies through them. However, texts containing witty comments about some ceremonial decoration motives are met. Example - handwritten rows of Martin Dzialinski (Marcin Dzialyński) poking fun at one of Radziwiłł’s hearse figures at Vilnius Bernardine Church

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Hasiuk, Michał; Jurkiewicz, Jan;

    Mykolas Tvarauskas (1844-1912) – spausdinimo lietuvių kalba Jungtinėse Amerikos Valstijose pradininkas. 1874-1875 m. M. Tvarauskas įsteigė pirmąją lietuvišką spaustuvę Šamokine (Pensilvanija, JAV). Jis buvo pirmosios lietuviškos knygos Amerikoje – dvikalbio anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kalbų žodyno „Tlumaczius arba Slownikas Angielckaj-Lietuwyszkas ir Lietuwiszkaj-Angielckas“ – autorius, redaktorius ir leidėjas. Iki šiol išliko tik vienas šios knygos egzempliorius ir reklaminis bukletas lietuviams „Mieli broliai“. 1997 m. „Minties“ leidykla išleido abiejų leidinių faksimiles. Tai labai vertingas šaltinis istorikams ir kalbininkams. Šiuose leidiniuose naudojama kitokia rašyba nei dabartiniu metu. M. Tvarauskas vartojo savo gimtojo krašto, Kybartų, tarmę, t. y. vakarų aukštaičių pietvakarinės dalies tarmę. Naujame leidime pateikiami Lietuvos mokslininkų straipsniai, skirti M. Tvarausko gyvenimui, veiklai ir „Žodynui“. Michał Twarowski (1844-1912) was a pioneer of printing in Lithuanian in the U.S. Between 1874 and 1875 Twarowski founded the first Lithuanian printing house in the U.S. located in Shamokin (Pennsylvania). He was the author as well as an editor and printer of the first Lithuanian book in the U.S. - a bilingual English-Lithuanian and Lithuanian-English Dictionary (Tlumaczius arba Slownikas Angielckaj-Lietuwyszkas ir Lietuwiszkaj-Angielcaks, Shamokin 1875). Only one original copy of the book and an advertising brochure, addressed to Lithuanians (called „Dear Brothers"), has survived. In 1997 "Mintys" Publishing House reprinted both literary monuments. They are very valuable as the sources for historical and linguistic research. The spelling orthography used in these publications are different than today. Their language is based on the West South form of the West High Lithuanian dialect used in the Kibartai area where Twarowski was born. This edition is accompanied with articles written by Lithuanian scholars and devoted to Twarowski's life, his activities and the "Dictionary".

  • Open Access Polish
    Authors: 
    Zielińska, Anna;

    Straipsnyje nagrinėjama lenkų kalbos tarmės padėtis Šiaurės Lenkijos pakraščiuose. Pagrindinis dėmesys skiriamas dviem sąvokoms: diglosijai ir etnolingvistiniam gyvybingumui. Šios sąvokos dažnai naudojamos sociolingvistikos darbuose, ypač analizuojant tautinių mažumų padėtį. Bandymas atsakyti į straipsnio antraštės klausimą remiasi funkcinio kalbų pasiskirstymo slavų ir baltų kalbų vartojimo paribiuose prieš karą ir po jo pokyčių analize. Kalbos gyvybingumą labiausiai palaiko trys faktoriai: kalbos prestižas, kalbos vartotojų skaičius ir kalbos vartojimas valstybės institucijose. The article presents the situation in which the Polish-type language in Northern Kresy functions with regard to two complementary concepts: diglossy and ethnolinguistic vitality. These concepts are often employed in sociolinguistic works, especially in describing the situation of national minority groups. The attempt to answer the question in the title was made on a basis of the analysis of changes in the functional distribution of the languages along the Slavonic and Baltic boundary line from before the War until now; and three factors: the prestige of a language, number of language users and the institutionalised means of support of a language.

  • Other research product . 2012
    Open Access Polish
    Authors: 
    Rożańska, Grażyna;
Send a message
How can we help?
We usually respond in a few hours.