• Publicationsclose
• Research dataclose
• Research softwareclose
• Article close
• LT close
• Lietuvos Akademinė Elektroninė Biblioteka eLABa close

1998–2003 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirta penkių veislių tipų: Egipto plokštieji, Crosby, Bordo, Detroit, Cylindra bei įvairių veislių grupių (ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo, viena-dvisėklių ir daugiasėklių) raudonųjų burokėlių biocheminė sudėtis. Nustatytas ir vertintas tirpių sausųjų medžiagų, cukrų (invertuoto cukraus ir sacharozės), askorbo rūgšties, betaninų ir nitratų kiekis. Šešerių metų tyrimo duomenys rodo, kad daugiausia (14,7 %) tirpių sausųjų medžiagų susikaupia Bordo tipo burokėliuose. Kitų veislių tipų burokėliuose tirpios sausosios medžiagos sudaro 13,50–12,70 % ir iš esmės nesiskiria. Daugiausiai cukrų (9,71 %) susikaupia Bordo tipo burokėliuose, tačiau iš esmės šis rodiklis skiriasi tik nuo Cylindra ir Detroit (hibridai) tipo veislių. Askorbo rūgšties rasta 18,15–15,82 mg 100 g-1. Šio rodiklio esminių skirtumų tarp veislių tipų nėra. Betanino kiekio esminis skirtumas nustatytas tik tarp Bordo (80,98 mg 100 g-1) ir Egipto plokštieji (59,65 mg 100 g-1) tipo veislių burokėlių. Skirtingų metų augimo sąlygos turi įtakos biocheminių medžiagų kaupimuisi šakniavaisiuose. Stabilesnis tirpių sausųjų medžiagų ir cukrų kiekis yra Detroit tipo hibridiniuose burokėliuose. Ilgesnės vegetacijos, t. y. vidutinio ankstyvumo, burokėliuose pastebėta tendencija kauptis daugiau biocheminių medžiagų ir mažiau nitratų. Tirtų veislių daugiasėkliuose burokėliuose susikaupia daugiau tirpių sausųjų medžiagų, cukrų ir betaninų negu viena-dvisėkliuose. During 1998–2003 the biochemical content of 5 sortotypes (Egypt flat, Crosby, Bordo, Detroit – varieties, Detroit – hybrids and Cylindra) and various groups (early, medium early, moonseeds and polyseeds) of seed beet was tested in Lithuanian Institute of Horticulture. The content of soluble dry substances, total sugar, betanin and nitrates were investigated. According to the data of a six-year investigations, red beet cultivar Bordo accumulated the largest amount (14.7 %) of soluble solids substances. The other red beet cultivars accumulated 13.50–12.70 % of soluble dry matters and hardly made no basic difference among each other. Red beet cultivar Bordo accumulated the largest amounts of sugars (9.71 %). This quantity significantly differs from Cylindra and Detroit type hybrids and cultivars. Amounts of ascorbic acid varied within the limits of 18.15–15.82 mg 100 g-1, but no significant differences among the cultivars were determined. Significantly different amount of betanin was observed only among the Bordo (80.98 mg 100 g-1) and Egypet flat (59.65 mg 100 g-1) type cultivars. Growing conditions influence the accumulation of biochemical organic materials in red beet. More stabile amount of soluble dry matters and sugars was observed in Detroit type hybrids. The tendency of red beets to accumulate more biochemical materials and less nitrates during longer vegetation period was determined. The cultivars of multi-seeded red beets accumulated more soluble dry materials... [to full text] В 1998–2003 гг. в Литовском институте садоводства и овощеводства изучался биохимический состав столовой свеклы 5 сортотипов (Египeтская плоская, Кросби, Бoрдo, Детройт – сорта, Детройт – гибриды и Цилиндра) и разных групп сортов (ранних и среднеранних, односемянных и многосемянных). Изучено и оценено количество растворимых сухих веществ, сахаров (инвертированного сахара и сахарозы), аскорбиновой кислоты, бетанинов и нитратов. По итогам шестилетних исследований наибольшее количество растворимых сухих веществ (14,7 %) содержит столовая свекла сортотипа Бордо. Количест-во растворимых сухих веществ в свекле других сортотипов изменялось несущественно и составило 12,70–13,50 %. Наибольшее количество сахаров (9,71 %) найдено также в свекле сортотипа Бордо, но существенно этот показатель отличался только от сортотипов Цилиндра и Детройт. По содержанию аскорбиновой кислоты (18,15–15,82 мг 100 г-1) существенных различий между сортами не установлено. По содержанию бетанина существенная разница установлена только между сортотипами Бордо (80,98 мг 100 г-1) и Египетская плоская (59,65 мг 100 г-1). Содержание биохимических веществ в корнеплодах зависит от условий роста. Более стабильными в этом отношении во все годы исследований были гибриды типа Детройт. Свекла с более продолжительным периодом вегетации имела тенденцию накапливать больше биохимических ��еществ и меньше нитратов. Протяженность вегетационного периода существенного влияния на биохимический состав столовой свеклы не... [полный текст, см. далее]

Mokslinėje literatūroje, aptariant prekės ženklo koncepciją, akcentuojama, jog prekės ženklas suteikia papildomą vertę, kuri išskiria pasiūlymą iš konkurentų pasiūlymų, skirtų tam pačiam vartotojų poreikiui tenkinti, prekės ženklas tampa konkurencinės kovos įrankiu, nes siekiama ilgalaikio vartotojų lojalumo ir prisirišimo per individualizuotus poreikius. Mokslininkai aktualizuoja keturias pagrindines prekės ženklo koncepto problemų grupes, kurios atspindi mokslinių diskusijų kryptis: 1. Diskusijos apie prekės ženklo sampratos interpretavimą, kai sąvokos daugiareikšmiškumas sąlygoja skirtingus požiūrius. 2. Prekės ženklo kaip komunikacijos instrumento daugiaaspektiškumas: tas pats prekės ženklas yra komunikacinė žinutė tiek išorinėms, tiek vidinėms auditorijoms, o tai gali lemti (dažnai ir lemia) skirtingus komunikacijos būdus ir laukiamus rezultatus. 3. Įžvalgos apie prekės ženklą kaip vieno strateginių organizacijos išteklių (pa)naudojimą, siekiant bendrųjų įmonės tikslų. 4. Aktyvaus ir sąmoningo prekės ženklo valdymo problemos, kurios dažnai ne tik apima proceso dedamųjų dalių įvairiapusę analizę, bet ir įgalina pasitelkti tarpdisciplininį požiūrį. The article discusses the concept and functions of a brand. When discussing the brand conception in scholarly literature it is emphasized that brand delivers additional value that distinguishes the offer from the competitors’ offers aimed at satisfying the same need of the consumers. Brand becomes a tool in competitive fight because the aim is long-term loyalty and attachment of customers through individualized needs. Therefore we can distinguish several scientific approaches that reveal the multisidedness of description of contents of both the concept of a brand and functions of a brand. The article presents approaches towards change within the content of the brand conception by distinguishing three main attitudes and discusses the classification of the brand functions. The article deals with the problem question: what are the contents of a brand and its functions.

Aptariama Lietuvos Mokslų Akademijos akademiko Leonardo Saukos folkloristikos koncepcija, plėtojimosi kryptys ir pasiekimai. Pirmojo veiklos tarpsnio moksliniai interesai apibendrinti 1958-1960 m. parašytoje (paskelbta 1968 m.) studijoje „Lietuvių vestuvinės dainos (XIX a. - XX a. pradžia)“. Remiantis įtaigia poetiškumo atodangų analize, daroma išvada, jog lietuvių vestuvinės dainos pagrįstai laikomos viena iš aukščiausių lietuvių tautos kūrybingumo apraiškų. Antrojo L. Saukos mokslinės veiklos tarpsnio viršūnė – fundamentali monografija „Lietuvių liaudies dainų eilėdara“(1978) ir įvedanti į ją studija „Lietuvių folkloro eilėtyros istorijos ir teorijos klausimai“(1974). Šiuose veikaluose aptarti pagrindiniai lietuvių dainų eilėdaros ir ją determinuojančių veiksnių – melodijos ir sintaksinės intonacinės kalbos sandaros – parametrai, ištirta daugiau kaip 120000 dainų tekstų, per 2000 melodijų. Kita fundamentali L. Saukos mokslinės veiklos kryptis šiuo laikotarpiu – daugiatomio kritinio leidinio „Lietuvių liaudies dainynas“ rengimas ir leidyba. Trečiuoju mokslinės veiklos tarpsniu L. Sauka parašė folkloristikos tyrimų patirtį apibendrinantį vadovėlį „Lietuvių tautosaka“(1989; 1998), tęsė lituanistinės folkloristikos šaltinių kritinį publikavimą („Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka“, 15 t., 1993-2004). L. Sauka yra istorinės kultūrinės folkloristikos mokyklos, kuriai Lietuvoje atstovauja J. Basanavičius, M. Biržiška, J. Baldauskas-Baldžius, Z. Slaviūnas, Ambr. Jonynas, tradicijų tęsėjas. It contains the discussion of folklore studies concept formulated by the academic of the Academy of Sciences Leonardas Sauka, its development trends and achievements. Scientific interest of the first activity period are summarised in the study Lithuanian Connubial Songs written in 1958-1960 (publicised in 1968) (19th century - beginning of the 20th century). Based on the suggestive analysis of poetry exposures, the conclusion is made that Lithuanian wedding songs are deservedly considered some of the highest creative artworks of the Lithuanian nation. The climax of the second period of the scientific activity of L. Sauka was his fundamental study Versification of Lithuanian Folksongs (1978), and its introductory study Historical and theoretical issues of the Lithuanian folklore poetry analysis (1974). This work discusses the basic parameters of poetry of the Lithuanian folksongs, and their determining factors – melody, and the structure of intonational language syntax; it contains the analysis of over 120000 song texts, and over 2000 melodies. Another fundamental field of scientific activity of L. Sauka currently is the preparation and publication of the critical edition of Lithuanian Folk Song Book in many volumes. During the third period of scientific activity, L. Sauka wrote a textbook summarising the experience of folklore studies research Lithuanian Folklore (1989; 1998), continued critical publications of Lithuanistic folklore studies sources. L. Sauka continues the traditions of the historical-cultural school of folklore studies represented in Lithuania by J. Basanavičius, M. Biržiška, J. Baldauskas-Baldžius, Z. Slaviūnas, Ambr. Jonynas.

Bažnytinę (arba liturginę) kūrybą lemia daug veiksnių. Jai turi įtakos ir kūrėjų krikščioniškoji savivoka, jų atsivėrimo Dievui patirtis, ir istoriniai bei socialiniai procesai. Menininko misija – ugdyti visuomenę, vaduojant ją iš rutinos, ir padaryti dvasinę tikrovę kiek įmanoma labiau apčiuopiamą ir patrauklią – kūryboje realizuojama renkantis tam tikrą muzikos kalbą. Šiuolaikinė bažnytinė kompozitorių Kristinos Vasiliauskaitės, Vidmanto Bartulio, Algirdo Martinaičio ir kitų kūryba straipsnyje tyrinėjama melodikos, ritmikos, tonalumo, kompozicijos sudėtingumo ir originalumo (naujumo) aspektais, atsižvelgiant į Vakarų Europos bažnytinės muzikos istorijoje susiformavusią sakralumo sampratą ir į atnaujintos liturgijos keliamus reikalavimus. Tradicija grindžiama bažnytinė muzika laikytina visateise šiuolaikinės meno kūrybos dalimi, kuriai nedera taikyti avangardo estetikos principų. Church work is determined by a number of factors. It is influenced by the Christian self-perception of artists, their experience of opening to God as well as historical and social processes. The mission of an artist – to educate the society by liberating it from routine and to make the spiritual reality palpable and attractive as more as possible – is implemented in creative works by choosing a certain language of music. In this article contemporary church compositions by Kristina Vasiliauskaitė, Vidmantas Bartulis and Algirdas Martinaitis are explored from the aspects of melodics, rhythmics, tonality, complicacy and originality (novelty) of compositions with reference to the concept of sacrality, as developed in the history of church music of Western Europe, and the requirements raised by renewed liturgy. Tradition-based church music is to be considered a full-fledged part of contemporary arts whereto a dimension of vanguard aesthetics should not apply.

Mokytojo profesija nuolat susiduria su iššūkiu įrodyti įvairių mokymo ir mokymosi metodų taikymo efektyvumą. Mokytojų rengimo sistemos Švedijoje šiuo metu reformuojamos, todėl švietimo įstaigoms itin svarbu žinoti, kaip studijuoja mokytojo specialybės studentai. Taip pat svarbu, kad ir patys būsimieji mokytojai gerai pažintų savo studijavimo stilius. Šio tyrimo tikslas – remiantis tarptautiniais studijavimo stilių tyrimais, nustatyti studijavimo stilių skirtumus tarp dviejų pagrindinių mokyklų būsimųjų mokytojų grupių: muzikos mokytojų ir kitų mokomųjų dalykų mokytojų. Skirtumai, pastebėti tarp šių būsimųjų mokytojų grupių, galėtų turėti įtakos ir aukštajam mokslui, studijavimo strategijoms bei mokytojų naudojamoms mokymo strategijoms. Tyrimui atsitiktinai parinkti 65 mokytojo specialybės studentai – 33 įvairių mokomųjų dalykų būsimieji mokytojai ir 32 būsimieji muzikos mokytojai. Siekiant nustatyti studijavimo stilius, vyraujančius tarp tyrimo dalyvių, naudotos 20 produktyvumo dominuojančioje aplinkoje tyrimo (angl. Productivity Environmental Preference Survey – PEPS) poskalių (Dunn, Dunn & Price, 1984, 1991, 2000; 1 priedas). Tyrimo rezultatai padėjo atskleisti statistiškai ryškių skirtumų tarp dviejų tirtų mokytojo specialybės studentų grupių. Remiantis šiais rezultatais galima teigti: muzikos mokytojo specialybės studentai ir kitų mokomųjų dalykų mokytojo specialybės studentai studijuodami renkasi skirtingą aplinką ir skirtingai vertina nusistovėjusią tvarką, mėgsta... [toliau žr. visą tekstą] The teaching profession has been continually challenged to provide evidence of the effectiveness of teaching and learning methods. The teacher education systems are currently undergoing reforms in Sweden. Hence, it is importance for educational institutions to be aware of the different ways that their student teachers learn and it is importance for prospective teachers to become aware of their own learning styles. The purpose of this research was to explore the learning styles preferences for two groups of prospective teachers: music teachers and regular compulsory classroom teachers and to analyze their differences in the light of international research on learning styles. If these groups of prospective teachers differ, this would have an impact on higher education, students’ learning strategies and teachers’ teaching strategies. The study involved 65 randomly selected student teachers. 33 were student teachers for compulsory school and 32 were music student teachers. Twenty subscales of the Productivity Environmental Preference Survey (PEPS) (Dunn, Dunn & Price, 1984, 1991, 2000; Annex 1) were used to identify the learning-styles preferences of the participants. The results showed statistically significant differences between the two teacher student groups. Based on the results, it can be concluded that in comparison to music teacher students, compulsory teacher students differed in their choice of more formal designs, routine, and the times of the day when they would... [to full text]

Straipsnyje mėginama apibrėžti pasauliečių dvasinio gyvenimo pobūdį, remiantis Bažnyčios dokumentais ir žymių teologų darbais. Svarbu pabrėžti, kad pasauliečių dvasinis gyvenimas yra specifinis, pagrįstas savitu jų santykiu su Bažnyčia, pasauliu ir Dievu. Pasauliečių vaidmuo Bažnyčios bendruomenėje lemia jų dalyvavimą trejopoje Kristaus – kaip Kunigo, Pranašo ir Karaliaus – misijoje. Tai ypač akivaizdu šeimoje – „mažoje namų Bažnytėlėje“. Savitas pasauliečių vaidmuo taip pat atsiskleidžia įvairiose bendrijose. Taip yra dėl to, kad pasauliečiai turi atstovauti Bažnyčiai pasaulyje; ir tas ryšys su pasauliu formuoja jų dvasingumą, kuris reiškiasi plėtojant kultūrą ir siekiant perimti visą kūriniją Evangelijos dvasia. Galiausiai straipsnyje atskleidžiama ypatinga tikinčiųjų pasauliečių vieta Bažnyčios bendruomenėje, glaudus jų ryšys su pasauliu ir su Dievu. Svarbu konstatuoti faktą, kad „buvimas pasaulyje“ nereiškia silpnėjančio esminio ryšio su Dievu, jis išreikštas visuotiniu pašaukimu šventumui. Šio pašaukimo kontekste svarbu parodyti, kaip evangeliniai patarimai realizuojami pasauliečių gyvenime. Visa tai leidžia teigti, kad šiuolaikinė dvasingumo teologija atskleidžia pasauliečiams dvasinio tobulėjimo galimybes. Skirtingai nuo vienuoliškojo gyvenimo formų, formuoja jų savitą kelią į šventumą, būnant pasaulyje. The Author of the article attempts to define the specific character of the lay people’s spirituality, on the basis of an analysis of the documents of the Church and the works of outstanding theologians. The most important here is to confirm the existence of the specific spirituality of lay people, which is based on their relationship to the Church, the world and God. The characteristic lay people’s place in the community of the Church as communion presumes their own participation in the threefold function of Christ Priest, Prophet and King. It is obvious, especially in the case of the family, as the ‘little Church of the home’. This specific role of the lay people is also realised in various associations. This is because lay people have to be the Church where the world is, an important factor in shaping their spirituality is their relationship to the world, expressed through developing culture and undertaking the mission of transforming creatures in the spirit of the Gospel. Finally, the author shows the specific place of the lay faithful in the community of the Church, their particular relationship to the world and their bond with God. In this context, it is important to state the fact that, ‘being in the world’ does not mean the weakening of the fundamental bond with God, which is expressed in the common calling to holiness. Within the limits of this calling it is important to emphasize the specific realisation of the evangelical counsels in the life of the lay people. All... [to full text]

Pradedant svarstyti meno sampratą nūdienos kontekste lyg ir atrodo, jog susieti meno ir prievartos sąvokas būtų ganėtinai sudėtinga, nes šiuolaikiniam mąstymui įprasta meną sieti su laisvės bei kūrybiškumo sąvokomis. Tačiau šiame straipsnyje, remiantis XX a. Vakarų mąstytoju, muzikologu ir sociologu Theodoru Adorno, bus bandoma parodyti, kad menui yra galima tiek viena, tiek kita perspektyva, todėl priimti kurią nors vieną poziciją būtų gana problemiška. The article gets deeper into relation between art and sociality discussed by T. Adorno, the 20th century Western thinker. Thinking about the concept of art in the context of contemporary thought it is customary to associate art with individuality, freedom, authenticity and creativity. However, T. Adorno, exploring Western art from historical‑sociological perspective on the one hand noted that art is an integral part of sociality, on the other hand it is characterized by the coherence not only with freedom but also with violence. So first of all relation between art and violence is analyzed and features specific to this scenario are identified. Then there is a transfer to the relationship between concepts of art and freedom as well as to the analysis of specificity coherent to this outlook.

One of the most common image features used in machine vision are edges, and there is a substantial body of research on various techniques for performing edge detection. Edges are useful in many applications as image comparing, recognition and other. Here is presented edge detection method with subpixel accuracy. Method is based on decision that different intensity and size areas influence pixel brightness with some relation function. Hear presented functions to calculate one dot of edge going through the pixel. Test results show that with 0.01 standard deviation is estimated 47% of dots, with 0.05 standard deviation is estimated 88% of dots and 94% with 0.06 standard deviation. Also it is defined, that linearity decrease is more than 5% when edge cut triangle which area is less then 10% of pixel area. Vaizdo kontūro nustatymas yra viena iš bendriausių vaizdų palyginimo, atpažinimo ir kitokio apdorojimo charakteristikų. Vaizdo pakeitimas kontūru leidžia gerokai sumažinti kompiuterio skaičiavimų trukmę. Kontūrams nustatyti naudojami įvairūs metodai Pristatomas metodas vaizdo kontūrui nustatyti pikselio dalies tikslumu. Metodas paremtas tuo, kad skirtingo ryškio sritys, dengiančios tą patį pikselį tam tikru proporcingumu, daro įtaką bendram pikselio ryškumui. Pateikiamos funkcijos per pikselį einančio kontūro taško koordinatėms rasti. Tyrimais nustatyta, kad su 0,01 neapibrėžtimi nustatomi 47 % taškų, su 0,05 neapibrėžtimi – 88 % taškų, o su 0,06 neapibrėžtimi – 94 % taškų. Taip pat nustatyta, kad netiesiškumas viršija 5 %, kai kontūras atkerta trikampį, kurio plotas sudaro 10 % pikselio ploto. Tokius pikselius reikia ignoruoti. Контур – одна из самых общих характеристик изображения, используемых в машинном зрении. Существует множество различных методов для обнаружения контура. Контур полезен во многих применениях таких как сравнение, опознавание изображения и других. Представляется метод обнаружения контура с точностью до доли пикселя. Метод основан на решении, что зоны разной интенсивности и размера влияют на яркость пикселя и представляют некоторую функцию. Представлены функции для вычисления точки контура, находящейся на пикселе. Результаты исследования показывают, что с 0.01 стандартными отступлениями определены 47 % точек, с 0.05 стандартными отступлениями – 88 % точек и 94 % точек с 0.06 стандартными отступлениями. Также определена нелинейность более 5 %, когда контур отсекает треугольник площадью менее 10 % от площади пикселя.

Laipsniškas Lietuvos įsiliejimas į globalią ekonominę rinką neišvengiamai praplečia nacionalinio ūkio ir kitų, skirtingo išsivystymo lygio šalių ūkių ekonominės veiklos tarpusavio sąsajas. Įvairių lygių moksliniai tyrimai rodo tarptautinio ekonominio proceso vystymosi netolygumą, ypač paaštrėjantį vadinamų makroekonominių egzogeninių šokų (MEŠ) atvejais. Tai patvirtina šiandienės Lietuvos patirtis, ypač kriziniais 2008–2011 m. Priešingai nei daugelis kitų autorių, šiame straipsnyje MEŠ nėra siejamas su konkrečiu „ekonominiu įvykiu“, kurį būtų galima tiksliai identifikuoti ir pamatuoti. Siūloma MEŠ traktuotė veikiau atitinka ‚ekonominį procesą‘, kurio poveikis pasireiškia per ilgesnį laiko tarpą. While the notion of exogenous shocks has been part of economic discourse for a long time, the severity of recent shocks, especially in the financial sector culminating with a collapse of a major global bank in 2008, has had enormous real economic effects in terms of employment and output. This makes the task of identifying, classifying and measuring economic shocks most important, particularly in the context of possible both macro and microeconomic policy prescriptions that could potentially soften the effects of such shocks. This paper reviews economic literature on different interpretation and measurement of economic exogenous shocks. A notion of economic shock as a ‘process’ (as opposed to an identifiable and measurable ‘event’) is expounded. Classification of exogenous shocks into transitory and permanent is offered, a distinction that has important implications for relevant policy response which can either amplify or dampen the economic effects of shocks is laid out. Two exogenous economic shocks are identified in the Lithuanian economy. Using statistical methods and economic data, the two shocks are classified into transitory or permanent. Policy implications of this classification are also proposed.

Akmuo yra vienas iš daiktų Rainerio Marios Rilke’s žmogaus pasaulyje, kuris pasižymi išskirtiniu simboliniu daiktiškumu, šio fenomeno meditacija, persmelkta kūrybinių „aš“ galių. Kaip egzistencinė būties dalis ir šventuma, daiktai pripažįstami ir šlovinami giesmės intonacijomis. Daiktų ir žmogaus santykis iškyla kaip laikiškai štai-būčiai ir metafizinei paslapčiai atsiverianti tikrovė. IX Rilke’s Duino elegijoje žmogaus būtis suvokiama kaip prasmė pavadinti daiktus: „Esam čia gal tik tam, kad ištartu­me: namas, / tiltas, šulinys, vartai, ąsotis, vaismedis, langas, – / kilniau: kolona, bokštas...“ (R i lk e 1996, 299). Per šiuos ir kitus daiktus jutimiškai patiriamas pasaulis yra galimybė autentiškam santykiui su būtimi, sakralumo ištikčiai. Kita vertus, ir patys daiktai yra savaiminė vertybė, prie kurios priartėti žmogui leidžia ypatinga kalbos patirtis. Apie daiktiškojo Rilke’s pasaulio simboliškumą kalbėjo ne vienas poeto kritikas. Iš daugiaprasmės poeto simbolikos šioje publikacijoje linkstama į teopoetinį krikščioniškojo pasaulio reikšmių lauką . Tai lemia aptariami tekstai – eilėraščiai iš Valandų knygos (Das Stundenbuch). Šioje pranciškoniškosios, subjektyviai krikščioniškosios (žmogiškąjį ir daiktiškąjį subjektyvumą suabsoliutinančios) dvasios knygoje akmens ir akmeniškumo yra gausu. Žmogaus būčiai suvokti akmuo pasirenkamas ir kuriamas kaip gamtos ir Biblijos daiktas. Šios publikacijos tikslas – ne tiek išsamus tyrimas, kiek „akmeninių“ Valandų knygos eilėraščių... [toliau žr. visą tekstą] Stone is one of the things in the world of Rilke’s man. The aim of the present publication is to comment on several poems from “The Book of Hours” presenting new translations into the Lithuanian language. For the comments we have chosen the poetical semantic field of the Christian world from polysemous poet’s symbolism. It is conditioned by the collection itself. In the poems “Jetzt reifen schon die roten Berberitze” and “Da trat ich als ein Pilger ein” stone becomes the metaphor of God. In the poem “Wenn etwas mir vom Fenster fällt” stone allows the verification of the world order and the assurance in its existence and meaning. The poems “Sie sind es nicht“ and “Du bist der Arme, du der Mittellose” are related by the symbolism of stone expressing divine poverty. In the poem “Du bist das Kloster zu den Wundenmalen” stone speaks about the polysemy of a cloister. The stone world of a cloister as God’s house symbolizes the nature of the relation between human and God. In this and other texts, stone and language appear as the ways to get closer to the essence, the possibility to listen to and hear. In the poem “Und seine Sorgfalt ist uns wie ein Alb” stone and silence point to the divine incognizability. In the poem “Mach mich zum Wächter deiner Weiten” stone is not only a part of the building but a spot of silence that allows hearing. Quite a few poems of “The Book of Hours” have the spirit of pilgrimage.