Gegužės 9-osios problema Lietuvoje 2005 m. pirmąjį pusmetį buvo bene svarbiausias užsienio politikos klausimas. Straipsnyje analizuojama, ar galima gegužės 9-osios problemą laikyti saugumo problema. Į problemą bandoma pažvelgti saugumizavimo teorijos ir pozityvistinių saugumo tyrimų požiūriu. Teigiama, kad gegužės 9-oji gali būti laikoma saugumo problema, nes, vertinant konstruktyvistiškai, ji buvo saugumizuota, tačiau vadovaujantis pozityvistiniais principais gegužės 9-osios problemos grėsmė nacionaliniam saugumui galėtų būti įvertinta tik kaip nedidelio intensyvumo ar net hipotetinė Reikšminiai žodžiai: Saugumizavimas; Komunikacinis saugumas; Gegužės 9-oji; Saugumas; Grėsmė; Saugumizavimo teorija Over the first half of the year 2005, a problem of May 9th was probably one of the most acute foreign policy issues in Lithuania. The article tries to find out whether the problem of May 9th can be considered a problem of national security. An attempt is made to regard the problem in terms of the security policy theory and a positive security research. It is believed that May 9th might be considered a problem of national security, because in terms of constructivism, it was included into security issues, but according to the principles of positivism, the threat of May 9th to the national security may only be considered of a low intensity or even hypothetical.
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=dedup_wf_002::80fba29cf90b6e24e85c15d803d72d25&type=result"></script>');
-->
</script>
Green |
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=dedup_wf_002::80fba29cf90b6e24e85c15d803d72d25&type=result"></script>');
-->
</script>
Gydytojai rezidentai kasdienėje veikloje patiria stresą, susijusį su akademiniais, darbo ir asmeniniais veiksniais. Įveikti sunkumus padeda streso įveikos strategijos ir psichologinė pagalba. Ar esant poreikiui asmuo bus linkęs kreiptis į psichologą, priklauso nuo požiūrio į tokio pobūdžio paslaugas. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gydytojų rezidentų naudojamas streso įveikos strategijas ir jų požiūrį į psichologinę pagalbą. Tyrime dalyvavo 108 gydytojai rezidentai, kuriems buvo pateikti 2 klausimynai: streso įveikos strategijų (Coping styles questionnaire) ir požiūrio į psichologinę pagalbą vertinimui (Attitudes toward seeking professional psychological help – short form). Anketos tiriamiesiems siųstos asmeniniu elektroniniu paštu ir platinamos socialinio tinklo „Facebook“ tikslinėse grupėse, popierinės anketos pateiktos tiriamųjų darbo ir susibūrimų vietose. Rezultatai atskleidė, jog gydytojams rezidentams labiausiai būdinga racionali streso įveika, kiek mažiau – emocinė įveika, atsiribojimas ir vengimas. Moterys, labiau nei vyrai, linkusios naudoti emocinę, o vyrai – atsiribojimo įveiką. Tyrimo dalyviai išreiškė palankų požiūrį į psichologinę pagalbą, tačiau jis nėra susijęs su naudojamomis streso įveikos strategijomis.
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=10.35988/sm-hs.2020.045&type=result"></script>');
-->
</script>
Green | |
bronze |
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=10.35988/sm-hs.2020.045&type=result"></script>');
-->
</script>
Reikšminiai žodžiai: Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas; Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas; Kalbos kultūra; Motyvuota ir nemotyvuota vartosena; Semantizmai; Corpus of the Contemporary Lithuanian Language; Language culture; List of the biggest Language Mistakes; Lithuanian Language; Motivated Usage; Motivated and unmotivated usage; Semantic calques; Semanticisms; The Corpus of the Contemporary Lithuanian Language; The List of Major Language Mistakes; The Lithuanian language
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::0b65b91c2715efe207012d45da336cc4&type=result"></script>');
-->
</script>
Green |
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::0b65b91c2715efe207012d45da336cc4&type=result"></script>');
-->
</script>
Background: The social inequalities in oral health have had increasing attention in recent years. The present study aimed to explore the impact of family affluence on Oral Health-Related Quality of Life (OHRQoL) among Lithuanian adolescents aged 11–18 years. Methods: The cross-sectional, population-based study included a representative sample of 881 adolescents aged 11–18 years (mean = 15.55; SD = 1.51) randomly selected from 20 schools in Lithuania. The schoolchildren completed questionnaires to evaluate their OHRQoL using a Lithuanian version of the Child Perceptions Questionnaire (CPQ). The adolescents’ family affluence was indirectly assessed by inquiring whether they possessed various modern life items. In dental examination, the severity of malocclusion was predeterminedby the Index ofComplexity,Outcome, andNeed(ICON).The relationshipamong variables was examined employing the negative binomial regression and the path analysis. Results: The sumscore of CPQ as a whole and the sum scores of all four domains were significantly associated with family affluence, indicating higher OHRQoL among adolescents from more affluent families. The severity of malocclusion had a significant association with emotional and social well-being domains of OHRQoL only. Conclusion: This study evidences the family affluence based inequality in OHRQoL among Lithuanian adolescents.
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::e558d6ef930f9643fb842fb13a546eac&type=result"></script>');
-->
</script>
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::e558d6ef930f9643fb842fb13a546eac&type=result"></script>');
-->
</script>
The article analyses the economic impact of compliance of the Lithuanian fleet with the new requirements of the MARPOL 73/78 Annex VI, which sets a limit for sulphur content in marine fuel to 0.1% in 2015 in Emission Control Area (ECA) and to 0.5% in 2020 globally. The assessment of several most realistic options of complying with the new requirements is presented in the article. Each of these methods is assessed by means of uncovering the economic and practical issues associated with applying their implementation to the Lithuanian fleet. An overview of Lithuanian fleet was carried out to choose the particular vessels for analysis. A group of 10 vessels was selected to compare the benefits and limitations of using low sulphur fuel and scrubbers. The economic impact of using low sulphur fuel or installing the scrubber for each vessel is also assessed in the article.
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=10.3846/16484142.2014.896828&type=result"></script>');
-->
</script>
Green | |
gold |
citations | 8 | |
popularity | Average | |
influence | Top 10% | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=10.3846/16484142.2014.896828&type=result"></script>');
-->
</script>
Straipsnyje nagrinėjami nacionalinės kultūros ir organizacinės kultūros vertinimo metodai. Siekiant įvertinti organizacinę kultūrą Lietuvos SVV Kauno regione, taikytas Denisono organizacijos kultūros klausimynas. Straipsnyje siekiama apibrėžti nacionalinės kultūros dimensijų įtaką organizacinei kultūrai taikant lyginamąją Taivano, Meksikos ir Lietuvos analizę. Lyginamoji analizė parodė, kad jėgos pozicija yra teigiamai susijusi su dalyvavimo dimensija, tačiau neigiamai susijusi su nuoseklumo, prisitaikymo ir misijos dimensija. Individualizmo dimensija yra neigiamai susijusi su visomis organizacinės kultūros dimensijomis išskyrus dalyvavimo. Vyriškumo dimensija turi teigiamos įtakos dalyvavimo dimensijai, bet neigiamai veikia kitus organizacinės kultūros bruožus. Neapibrėžtumo vengimo dimensija yra teigiamai susijusi su visomis organizacinės kultūros dimensijomis išskyrus nuoseklumo dimensiją. Ilgalaikė orientacija yra teigiamai susijusi su dalyvavimo ir nuoseklumo dimensijomis, tačiau neigiamai su prisitaikymo ir misijos dimensijomis. Reikšminiai žodžiai: Denisono organizacijos kultūros klausimynas; Nacionalinės kultūros dimensijos; Oragnizacijų kultūros dimensijos; Organizacijų kultūros dimensijos; Denison Organization Culture Survey; National culture dimensions; Organizational culture The paper deals with national culture and organizational culture assessment methods and applies the Denison Organization Culture Survey to measure organizational culture in Lithuanian SME in Kaunas region. The paper aims to define the impact of national culture dimensions on organizational culture dimensions by applying comparative analysis for Taiwan, Mexico and Lithuania. The comparative analysis revealed that power distance is positively related to involvement, but negatively related to the traits of consistency, adaptability and mission. Individualism vs. collectivism is negatively related to all the organizational traits except involvement. Masculinity vs. femininity is positively connected to involvement, but negatively to other traits. Uncertainty avoidance is positively linked to all the organizational traits except consistency. Long term vs. short term orientation is positively associated to the organizational traits involvement and consistency, but negatively related to adaptability and mission.
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2860::b14a612468c0e147d874578e78da9241&type=result"></script>');
-->
</script>
Green |
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2860::b14a612468c0e147d874578e78da9241&type=result"></script>');
-->
</script>
Vargonų statybos menas Lietuvoje pradėjo sparčiai rutuliotis nuo XVIII a. vidurio, kai iš vokiškų žemių į Vilnių atvyko keletas vargonų meistrų. Kiekvienas jų atsivežė skirtingose dirbtuvėse įgytas vargonų amato žinias. Atvežtinių tradicijų, užsakovų reikalavimų ir vietos meninių tradicijų veikiamas Vilniuje vargonų stilius evoliucionavo, taip susiformavo Vilniaus vargonų mokykla. Jos įkūrėju vadinamas meistras A. G. Zelle. Meistras Lietuvoje pristatė Karaliaučiaus vargonų mokyklą. Nuo 1752 m. pas jį pameistriu dirbo N. Jantzonas, vėliau tapęs vienu geriausių XVIII a. II pusės vargonų meistrų. Jo gamintuose prospektuose akivaizdi ne tik Karaliaučiaus mokyklos tradicija, bet ir Hamburgo vargonų prospektų kompoziciniai deriniai. Kito Vilniaus meistro - J. F. Scheelio vargonų prospektuose sunku įvardyti konkrečios šalies vargonų įtaką. Jo vargonų prospektų architektūrinę kompoziciją sudaro du aukšti, gaubti šoniniai bokštai, trikampio plano centrinis bokštelis ir plokščios tarpinių langelių plotmės - šią kompoziciją galima vadinti ankstyvąja Vilniaus vargonų prospektų forma. Ją naudojo daugelis XVIII a. II pusės meistrų. Ilgainiui kompozicija šiek tiek modifikuota: ji susiaurėjo, prasiplėtė, šoniniai bokštai tapo daugiabriauniai, centrinis - gaubtas. Ją papildžius šoniniais langeliais susiformavo vidutinių vargonų prospektų forma. Toks barokinis vargonų prospektų tipas Žemaitijoje vyravo net iki XIX a. 2 deš. Prie vidutinio dydžio prospektų šonų prišliejus aukštus pedalų bokštus su simetriškai juosiančiais langeliais, susiformavo didžiųjų vargonų prospektų kompozicinis tipas. Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Muzikos instrumentai; Pučiamieji instrumentai; Vargonai; Prospektai; Projektai; Piešiniai; Eskizai; Bibliotekos; Drawing; Project Organ construction art in Lithuania took a rapid development pace from the middle of the 18th century when a few German masters of organs came to Vilnius. Each of them brought knowledge about organs acquired in different workshops. Brought traditions, requirements of customers, and local artistic traditions formed the style of Vilnius organs which then developed into Vilnius Organ School. Its foundator is considered a master of organs A. G. Zelle. He introduced Konigsberg organ school in Lithuania. From 1752, he employed as apprentice N. Jantzon, who later became one of the best masters of organs of the 2nd haft of the 18th century. His prospects reflect traditions not only of Konigsberg school, but also compositional mixtures of the organ prospects of Hamburg. In the prospects of the other master of organs of Vilnius J. F. Scheeli, the influence of any certain country can hardly be defined. The architectural composition of his prospects consists of two tall rounded side towers, triangular shaped central tower, and the flat plains of intermediate windows; this composition may be called the early Vilnius organ prospect form. It was used by the most of masters in the 2nd half of the 18th century. Eventually, the composition was slightly modified: it became narrower and more extensive, side towers became multi-angular and the central one became round. By adding side windows, the form of the organs of medium prospect was formed. Such type of prospects of Baroque organs was dominant in Samogitia even till 1810s. The compositional type of large organs was formed by adding tall pedal towers with symmetrically surrounding windows aside the medium-sized prospects.
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::83484f00a59489ca356ccc424b9422b7&type=result"></script>');
-->
</script>
Green |
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::83484f00a59489ca356ccc424b9422b7&type=result"></script>');
-->
</script>
Lithuanian citizenship and civic training conception was born in historical Europe culture and social and political development, which emphasized individual as citizen, society as citizens community and state like institutions various interaction models. In recreated Lithuanian state citizenship training became one of the main young generation training copulas. It was based on development of national patriotic value. Special role of training the civic - own fatherland patriot falls on Lithuanian school. Which putted civic understanding basic understanding to few period between two world wars society generations. One of the Lithuanian education reform priority aims was youths and especially pupil civic training question. In the beginning of the reform there was recreated nationality, national culture values with democracy, civic society aims became basic new civic training elements. New civic sagacity's origin coincided with begun West economic and political integration. The involving of Middle East Europe states to Europe integration process born new civic challenges. With the decision there was trying to combine different Europe regions historical-cultural experience, national and separated nations and states interests. In Lithuanian Euro integration processes context there appeared necessity to renew the understanding of civic training and it forms. Special problem becomes Europe civic and own fatherland patriot training strategy creating problem. Nationality, citizenship and European combining necessity in civic training process is very actual in training programs renewing contexts. It demands general effort from all the education systems parts also mass media, church and family. Extraordinary becomes pedagogue active civic position. Straipsnyje pateikiama pagrindinių pilietiškumo modelių istorinė rekonstrukcija, aptariama lietuviškoji pilietinė tradicija bei jos kaita besiformuojančioje suvienytos Europoje. Bendrame švietimo reformos kontekste apibūdinami Lietuvos edukacinės sistemos uždaviniai jaunosios kartos pilietinio ugdymo srityje, formuluojama idėja apie pačios pilietinio ugdymo sampratos atnaujinimo būtinybę, akcentuojamas įvairių pilietinės visuomenės institutų ir švietimo institucijų sąveikos būtinumas ugdant pilietį. Reikšminiai žodžiai: Edukacinė sistema; Pilietinis ugdymas; Pilietinė visuomenė; Pilietiškumas; Pilietiškumas,; Citizenship; Civic education; Civic society; Educational system
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::3e2f4185ff25fb256fc6380b4132f390&type=result"></script>');
-->
</script>
Green |
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::3e2f4185ff25fb256fc6380b4132f390&type=result"></script>');
-->
</script>
Tyrimo tikslas — nustatyti Kauno universitetinio tipo aukštųjų mokyklų studentų fi zinės sveikatos vertinimo, gerini-mo, pulso ir kraujospūdžio kontrolės, populiariausių sveikatinimo priemonių pasirinkimo sąsają su mankštinimusi laisvalaikiu.Straipsnyje pateikiami Kauno aukštųjų mokyklų pirmakursių anketinės apklausos duomenys, nusakantys studentų fi zinės sveikatos būklę, vertinimą, paprasčiausius jos būsenos kontrolės būdus ir mankštinimosi laisvalaikiu reikšmę sveikatinimo procese. Anonimiškai apklausti 992 pirmo kurso studentai, studijavę šešiose Kauno aukštosiose mo-kyklose: KTU, KMU, VDU, LVA, LŽŪU, LTU (dabar MRU). Anketa aprobuota. Buvo atliktas bandomasis tyrimas, nustatytas anketos stabilumas.Dauguma apklaustų studentų rūpinosi savo sveikata (85%). Didesnės respondentų dalies (52%) sveikatos būklė patenkinama. Iš visų apklaustųjų mažiausia LŽUŪ studentų dalis (33%) savo sveikatą įvertino gerai (p < 0,05). Daugiausia besilankančių pas gydytojus dažniau nei 3 kartus per metus buvo KTU (24%), mažiausia — KMU ir LTU (po 13%) pirmakursių. 70% apklaustųjų neskaičiavo savo pulso dažnio, o 59% nežinojo jo reikšmių. 27% pirmakur-sių neturėjo supratimo apie kraujospūdžio informatyvumo reikšmę. Daugiausia LŽŪU (58%), o mažiausiai KMU studentų (39%) nežinojo savo kraujospūdžio reikšmių (p < 0,01). Dauguma respondentų manė, kad adekvatus fi zinis krūvis yra viena iš svarbesnių antsvorio mažinimo (50%) ir sveikatos gerinimo (26%) priemonių. Studentai išskyrė tris svarbesnes priemones, padedančias dieną būti žvalesniems: kavos gėrimą ryte (21%), apsiliejimą šaltu vandeniu (19%) ir fi zinę mankštą (18%). Kauno aukštųjų mokyklų studentai susidarę pozityvią sampratą apie pagrindinius fi zinės sveikatos gerinimo būdus, tačiau palyginti maža visų respondentų dalis turėjo informacijos apie pulsą (41%) ir kraujospūdį (51%), kaip paprasčiausius žmogaus fi zinės sveikatos būklės kontrolės bei laisvalaikio fi zinio aktyvumo proceso valdymo rodiklius.Raktažodžiai: fizinė sveikata, žinios apie pulsą ir kraujospūdį, organizmo sveikatinimo priemonės, fizinis aktyvumas laisvalaikiu.
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=10.33607/bjshs.v2i61.594&type=result"></script>');
-->
</script>
Green | |
gold |
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=10.33607/bjshs.v2i61.594&type=result"></script>');
-->
</script>
20 a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje didėjanti įtampa tarp didžiųjų kaimyninių šalių neaplenkė ir mažos, taikingai nusiteikusios Lietuvos. Būdama strategiškai svarbioje padėtyje, ji tapo agresyviai jos atžvilgiu nusiteikusių didžiųjų valstybių – Lenkijos, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – siekiamo grobio objektu. Pirmasis pavojaus signalas pasigirdo iš kaimyninės Lenkijos. Dar 1920 m. okupavusi ir tebelaikiusi pagrobusi trečdalį Lietuvos teritorijos su jos istorine sostine – Vilniumi, Lenkija 1938 m. kovo 17 d. paskelbė jai ultimatumą su ginkluotais grasinimais, kuris tiek tarptautinės teisės atžvilgiu, tiek praktiškai reiškė neabejotiną lenkų agresijos prieš mūsų šalį aktą. Lietuvos politinės vadovybės vienpusiškai paskelbtas neutralitetas neužtikrino valstybei išorinio saugumo, tik surišo rankas ir suvaržė laisvę pasirinkti savo saugumui naudingesnius metodus ir tikresnį kelią. Tai įrodė Klaipėdos krašto praradimas 1939 m., kai Lietuva patenkino Vokietijos ultimatumo reikalavimus. Tuometinėmis sąlygomis Lietuvos kariuomenės vadovybė, jos štabas, jiems keliamus uždavinius pritaikydami prie bendrųjų ir visos tautos uždavinių, daugiausia dėmesio skyrė gynybinio pobūdžio strateginiams planams rengti, valstybės sienų apsaugai sutvarkyti, ginkluotosioms pajėgoms toliau stiprinti. Vokietijai 1939 m. rugsėjo 1 d. užpuolus Lenkiją, Lietuvos visuomenei, visų pirma kariuomenės vadovybei, tapo aišku, jog prasidėjęs karas veikiai peraugs į didelį pasaulinį gaisrą ir Lietuva neįstengsianti likti visiškai jo nuošaly. 1939 m. spalio 10 d. Maskvoje pasirašius vadinamąją sutartį ir Kauno pašonėje, Gaižiūnuose, Prienuose bei Alytuje įsikūrus sovietų kariuomenės daliniams, vyriausybė visiškai neįžiūrėjo čia jokios grėsmės Kaunui ir visai Lietuvai. Su tuo, kad įvedus įgulas visiškai pasikeitė krašto gyvenimo situacija – nebuvo skaitomasi. Vyriausybė nedavė jokių nurodymų kariuomenės štabui parengti operatyvinius planus, tinkančius tuometinei situacijai, ir taip pergrupuoti kariuomenės dalinius, kad, sovietų įguloms mėginant pajudėti, kelias joms būtų užkirstas. Tuometinės Lietuvos politinei vadovybei visiškai pakrikus ir išleidus iš savo rankų valstybės valdymo vairą, o kariuomenės vadovybei – nesugebėjus ar nenorėjus (?) pasiruošti bent simboliškam ginkluotųjų pajėgų pasipriešinimui sovietams, pastarieji, užgrobę ginklu Lietuvą, demagogiškai paskelbė visam pasauliui apie tariamą „savanorišką Lietuvos įstojimą į broliškų sovietinių respublikų šeimą“.Taip prasidėjo ilgus metus trukusi sovietinė okupacija. At the end of the fourth decade of the 20th century, the ever growing tension between major neighboring countries also affected small and peaceful Lithuania. Being situated at a strategically important location, Lithuania became a desired worth-capturing object for aggressively-disposed towards it major states: Poland, Germany and the Soviet Union. The first danger signal came from neighboring Poland. On 17 March 1938, Poland issued an ultimatum to Lithuania and brandishing arms threatened to establish diplomatic relations with it, thus forcing Lithuania to drop claims to the capital of Lithuania Vilnius, occupied by Poland in 1920. That could undoubtedly be treated as an act of aggression by Poland against our country from the point of view of both the international law and international practice. With tension in Europe growing, the unilaterally declared neutrality by the political command of Lithuania did not guarantee external security for the State. Moreover, it tied our hands and restricted our freedom to choose more useful methods and promising ways to ensure security. A proof of that was the loss of Klaipėda region in 1939 when Lithuania satisfied the terms of the German ultimatum. Under the then conditions, the command of the Lithuanian army, its staff belatedly tried to coordinate the set tasks with general problems and missions concerning the entire nation by paying most attention to the preparation of strategic, defensive by nature plans, organization of the protection of State borders, further strengthening of the armed forces. When on 1 September 1939 Germany invaded Poland, it was obvious to the inhabitants of Lithuania, primarily to the army command, that they started war would soon escalate into a world-wide conflagration and that Lithuania would not manage to completely remain uninvolved. On 10 October 1939, when Moscow signed the so-called agreement and Soviet military units were stationed in Gaižiūnai next to Kaunas, in Prienai and Alytus, the government did not discern any threat in this to Kaunas and to entire Lithuania. The fact that the stationing of military posts had changed everyday life was not taken into consideration. The government did not issue any orders for the army staff to develop operational plans corresponding to the then situation and to regroup military units so that they could preclude the movement of Soviet troops. With the political command of that time Lithuania completely disorganized and State governance abandoned, with the military command incapable or not willing (?) to position the armed forces in order to at least symbolically oppose Soviet troops, the latter, having occupied Lithuania by armed force, demagogically announced to the wide world about the allegedly "voluntary accession of Lithuania to the brotherly family of the Soviet republics". Thus the long-lasting Soviet occupation began.
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::f4b390d73aeb2431b7e6e0cde1f70db5&type=result"></script>');
-->
</script>
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::f4b390d73aeb2431b7e6e0cde1f70db5&type=result"></script>');
-->
</script>
Gegužės 9-osios problema Lietuvoje 2005 m. pirmąjį pusmetį buvo bene svarbiausias užsienio politikos klausimas. Straipsnyje analizuojama, ar galima gegužės 9-osios problemą laikyti saugumo problema. Į problemą bandoma pažvelgti saugumizavimo teorijos ir pozityvistinių saugumo tyrimų požiūriu. Teigiama, kad gegužės 9-oji gali būti laikoma saugumo problema, nes, vertinant konstruktyvistiškai, ji buvo saugumizuota, tačiau vadovaujantis pozityvistiniais principais gegužės 9-osios problemos grėsmė nacionaliniam saugumui galėtų būti įvertinta tik kaip nedidelio intensyvumo ar net hipotetinė Reikšminiai žodžiai: Saugumizavimas; Komunikacinis saugumas; Gegužės 9-oji; Saugumas; Grėsmė; Saugumizavimo teorija Over the first half of the year 2005, a problem of May 9th was probably one of the most acute foreign policy issues in Lithuania. The article tries to find out whether the problem of May 9th can be considered a problem of national security. An attempt is made to regard the problem in terms of the security policy theory and a positive security research. It is believed that May 9th might be considered a problem of national security, because in terms of constructivism, it was included into security issues, but according to the principles of positivism, the threat of May 9th to the national security may only be considered of a low intensity or even hypothetical.
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=dedup_wf_002::80fba29cf90b6e24e85c15d803d72d25&type=result"></script>');
-->
</script>
Green |
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=dedup_wf_002::80fba29cf90b6e24e85c15d803d72d25&type=result"></script>');
-->
</script>
Gydytojai rezidentai kasdienėje veikloje patiria stresą, susijusį su akademiniais, darbo ir asmeniniais veiksniais. Įveikti sunkumus padeda streso įveikos strategijos ir psichologinė pagalba. Ar esant poreikiui asmuo bus linkęs kreiptis į psichologą, priklauso nuo požiūrio į tokio pobūdžio paslaugas. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gydytojų rezidentų naudojamas streso įveikos strategijas ir jų požiūrį į psichologinę pagalbą. Tyrime dalyvavo 108 gydytojai rezidentai, kuriems buvo pateikti 2 klausimynai: streso įveikos strategijų (Coping styles questionnaire) ir požiūrio į psichologinę pagalbą vertinimui (Attitudes toward seeking professional psychological help – short form). Anketos tiriamiesiems siųstos asmeniniu elektroniniu paštu ir platinamos socialinio tinklo „Facebook“ tikslinėse grupėse, popierinės anketos pateiktos tiriamųjų darbo ir susibūrimų vietose. Rezultatai atskleidė, jog gydytojams rezidentams labiausiai būdinga racionali streso įveika, kiek mažiau – emocinė įveika, atsiribojimas ir vengimas. Moterys, labiau nei vyrai, linkusios naudoti emocinę, o vyrai – atsiribojimo įveiką. Tyrimo dalyviai išreiškė palankų požiūrį į psichologinę pagalbą, tačiau jis nėra susijęs su naudojamomis streso įveikos strategijomis.
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=10.35988/sm-hs.2020.045&type=result"></script>');
-->
</script>
Green | |
bronze |
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=10.35988/sm-hs.2020.045&type=result"></script>');
-->
</script>
Reikšminiai žodžiai: Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas; Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas; Kalbos kultūra; Motyvuota ir nemotyvuota vartosena; Semantizmai; Corpus of the Contemporary Lithuanian Language; Language culture; List of the biggest Language Mistakes; Lithuanian Language; Motivated Usage; Motivated and unmotivated usage; Semantic calques; Semanticisms; The Corpus of the Contemporary Lithuanian Language; The List of Major Language Mistakes; The Lithuanian language
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::0b65b91c2715efe207012d45da336cc4&type=result"></script>');
-->
</script>
Green |
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::0b65b91c2715efe207012d45da336cc4&type=result"></script>');
-->
</script>
Background: The social inequalities in oral health have had increasing attention in recent years. The present study aimed to explore the impact of family affluence on Oral Health-Related Quality of Life (OHRQoL) among Lithuanian adolescents aged 11–18 years. Methods: The cross-sectional, population-based study included a representative sample of 881 adolescents aged 11–18 years (mean = 15.55; SD = 1.51) randomly selected from 20 schools in Lithuania. The schoolchildren completed questionnaires to evaluate their OHRQoL using a Lithuanian version of the Child Perceptions Questionnaire (CPQ). The adolescents’ family affluence was indirectly assessed by inquiring whether they possessed various modern life items. In dental examination, the severity of malocclusion was predeterminedby the Index ofComplexity,Outcome, andNeed(ICON).The relationshipamong variables was examined employing the negative binomial regression and the path analysis. Results: The sumscore of CPQ as a whole and the sum scores of all four domains were significantly associated with family affluence, indicating higher OHRQoL among adolescents from more affluent families. The severity of malocclusion had a significant association with emotional and social well-being domains of OHRQoL only. Conclusion: This study evidences the family affluence based inequality in OHRQoL among Lithuanian adolescents.
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::e558d6ef930f9643fb842fb13a546eac&type=result"></script>');
-->
</script>
citations | 0 | |
popularity | Average | |
influence | Average | |
impulse | Average |
<script type="text/javascript">
<!--
document.write('<div id="oa_widget"></div>');
document.write('<script type="text/javascript" src="https://www.openaire.eu/index.php?option=com_openaire&view=widget&format=raw&projectId=od______2712::e558d6ef930f9643fb842fb13a546eac&type=result"></script>');
-->
</script>
The article analyses the economic impact of compliance of the Lithuanian fleet with the new requirements of the MARPOL 73/78 Annex VI, which sets a limit for sulphur content in marine fuel to 0.1% in 2015 in Emission Control Area (ECA) and to 0.5% in 2020 globally. The assessment of several most realistic options of complying with the new requirements is presented in the article. Each of these methods is assessed by means of uncovering the economic and practical issues associated with applying their implementation to the Lithuanian fleet. An overview of Lithuanian fleet was carried out to choose the particular vessels for analysis. A group of 10 vessels was selected to compare the benefits and limitations of using low sulphur fuel and scrubbers. The economic impact of using low sulphur fuel or installing the scrubber for each vessel is also assessed in the article.