• 2014-2023close
• Open Access close
• Polish close
• “Lituanistika”, International Research Database close

Straipsnyje pateikiami lenkų kalbos leksemos zielony ir jos lietuviško atitikmens žalias kontrastyvinės semantinės analizės rezultatai. Tyrimas pagrįstas R. Tokarskio ir K. Waszakowos metodologija, kuria vadovaujantis siekiama palyginti žalumo pavadinimų derinimą su skirtingais objektais, nurodant semantinius prototipus ir konotacines reikšmes. Nagrinėjami tiek laisvieji, tiek pastovūs žodžių junginiai. Atlikta analizė rodo, kad lenk. zielony ir liet. žalias prototipinės referencijos yra panašios, bet konotacijų lygmeniu pastebima tam tikrų skirtumų. Abiejose kalbose žalumas visų pirma interpretuojamas kaip žolės ar kitų augalų spalva, tačiau kai kuriuose kontekstuose analizuojamų terminų prototipais galima laikyti tokių mineralų, kaip antai smaragdas, malachitas ir pan., atspalvius. Bendros prototipinės referencijos motyvuoja simbolinių ir kultūrinių analogijų atsiradimą. Lenk. zielony ir liet. žalias turi panašius vartosenos diapazonus ir semantines konotacijas, kurių vis dėlto lietuvių kalboje yra šiek tiek daugiau. Abiejose kalbose prototipo sąsaja su žalia augmenija plėtoja tokias konotacines reikšmes: ‘šviežias’, ‘jaunas’, ‘neprinokęs’, ‘nesubrendęs’, ‘nepatyręs’, ‘sveikas’, ‘ekologiškas’. Tiek lenkų, tiek lietuvių kalbose kai kurie žalumo atspalviai gali turėti ne tik teigiamų, bet ir neigiamų konotacijų, pagrįstų asociacija su nežemišku, chtonišku pasauliu arba su ligomis ir mirtimi. Tada būdingos lietuvių terminui konotacijos ‘žalias, neapdorotas’ ir ‘gražus, malonus’ lenkų kalboje pasirodo gana sporadiškai. Tik lietuvių kalboje atskleista konotacija ‘stiprus, tvirtas’. Taigi reikia pripažinti, kad liet. žalias semantinis spektras yra šiek tiek platesnis nei jo lenkiško atitikmens. Reikšminiai žodžiai: žalia spalva, semantiniai prototipai ir konotacijos, kontrastyvinė analizė. The paper presents the results of a contrastive semantic analysis of the Polish lexeme zielony ‘green’ and its Lithuanian equivalent žalias. The research based on the methodology of R. Tokarski and K. Waszakowa is aimed at comparing the collocability of Pol. zielony / Lith. žalias with names of various objects and phenomena (both in the literal and figurative senses), including the identification of the prototype references and connotative meanings. The analysis has illustrated that in both languages, ‘green’ is interpreted primarily as the color of grass or other plants, but for some shades of green, the color of certain minerals (such as emerald or malachite) can be considered a prototype pattern. Common prototypical references clearly motivate similar symbolic and cultural values of Polish and Lithuanian terms. Pol. zielony / Lith. žalias have similar ranges of use and develop quite convergent connotative meanings, of which there are slightly more in Lithuanian. In both languages, the prototype association with the green of young plants creates the following connotational meanings: ‘young’, ‘fresh’, ‘unripe’, ‘immature’, ‘inexperienced’, ‘healthy’, ‘ecological’. Both in Polish and in Lithuanian, some shades of green can connote not only positive but also negative characterizations, based on associations with the chthonic world or with disease and death. However, such connotations as ‘raw, uncooked’ and ‘nice, pleasant’ are more typical for the Lithuanian language, since in Polish they are rather sporadic. Only in Lithuanian there is the connotation ‘strong, powerful’. Therefore, it must be recognized that the semantic spectrum of the Lith. žalias is wider than the semantics of its Polish equivalent. Keywords: green color, semantic prototypes and connotations, contrastive analysis

Straipsnyje analizuojamas Rusijos faktorius Baltijos jūros regione nuo XVIII a. iki XIX a. pradžios. Nuo XVIII a. II pusės iki pat XIX a. pradžios Rusija vykdė apdairią politiką, nes turėjo priešų. Po Šiaurės karo susilpnėjusi Švedija neketino atsisakyti supervalstybės siekių ir savo ambicijas grindė aljanso su Prancūzija bei netiesiogiai su Turkija galimybe. Rusijos priešu buvo ir Anglija, tačiau geopolitinį balansą padėjo palaikyti Prūsija. Rusijai buvo svarbu prorusiškų grupuočių buvimas Abiejų Taurų Respublikoje (ATR), ji jautė ir ruošėsi artėjantiems ATR padalinimams. Straipsnyje atskleidžiama įsigalėjimo Baltijos jūros regione tikslų padiktuota Rusijos politinių ir karinių veiksmų genezė bei gerai apgalvota politinė programa. Po paskutiniojo ATR padalinimo 1795 m. Rusija okupavo etninės Lietuvos teritoriją ir Kuršą. Po 1806–1809 m. karo su Švedija, visa Suomijos teritorija buvo inkorporuota į Rusijos imperiją. Didelių Baltijos regiono teritorijų aneksavimas ir kitų žemių prisijungimas, kurioms buvo charakteringa skirtinga istorinė ir socialinė raida, tapo priežastimi, dėl kurios Rusijos caras Aleksandras I nusprendė vykdyti liberalesnę politiką okupuotų kraštų gyventojų atžvilgiu, lyginant su ta politika, kurios buvo laikomasi kitų Rusijos teritorijos gyventojų atžvilgiu.

The main purpose of this paper is to show the Lithuanian way to European Monetary Union in the period since the initiation of the economic transformation in that country in the early 1990s. At first, a brief analysis of the factors which impede and make the development of the Lithuanian economy more dynamic is made. Then the measures taken to overcome the crisis which badly affected the Lithuanian economy in 2009, and efforts to meet the convergence criteria of the Maastricht Treaty, are described. The final part of the study focuses on the technical aspects of the introduction of the euro and outlines the expected benefits for Lithuania related to the accession to the eurozone.

The article examines the expression of a person living in the area of the Southern South Aukštaitian, describing the appearance and physical characteristics, features of the character and temper, social status and relationships based on the material in the two-volume "Comprehensive Dictionary of the Southern South Aukštaitian Subdialects" (Vol I published in 2016, Vol II in 2019). To begin with, the study includes all sentences that use the word man. It is also based on the examples where it is replaced by pronouns (I, you, he, she etc.), kinship terms (mother, father, brother, sister, grandson, granddaughter, aunt, uncle etc.), nouns that designate individuals by the gender (boy, girl, woman, woman, man etc.) and other. All the sentences in the dictionary that speak of man are analysed. The lexicographic data show that a person (man, woman, child) is an individual living in the Southern South Aukštaitian area. He/she is a kind-hearted, sincere, open, tolerant, cheerful and witty, hardworking and creative representative of the people and dialect; also energetic and persevering, though not always physically strong and capable. The analysis carried out reveals the genesis of the concept of man, and shows the attitude of several generations to man. The illustrative sentences highlight the stereotypical image of a person living in the Southern South Aukštaitian area (cheerful, generous, and hardworking, believes in God and is superstitious, values the family etc.) and show the new emerging traits (laziness, drinking, stealing, disobeying, immoral and dishonest etc.). The analysis of the dialectical discourse reveals the difference between the archaic and contemporary approaches; the ongoing changes in material and spiritual life are revealed. The material in the dictionary reveals the wonderful harmony of man and nature, which has been formed over several centuries, with the community living in a relatively isolated, closed environment. The worldview of man living in the area of the Southern South Aukštaitian area is interwoven with the old mythological world, the mysteries of the Catholic faith, and the realities of the present. Although the world is changing, old values and customs are disappearing and villages are abandoned, people are optimistic about the world. Work, family, faith in God and man are their greatest values.

This article is devoted to the earliest registers of the private archives of the Grand Duchy of Lithuania nobility of the 16th century. The custom of drafting such documents developed throughout this century. Very few original noblemen’s document registers have survived, and our knowledge of them mainly comes from inscriptions in court books and from the Lithuanian Metrica acts. At the very outset of the century, books of document copies (cartularies) were written in the courts of the GDL magnates. Document inventories of the representatives of the minor nobility and gentry started appearing in the second half of the 16th century. The last quarter of the century witnessed the final formation of the inventory characteristics typical of later years. Based on the typology of documents described in the registers, registers are grouped into either general – covering the basic documentation – or partial. However, even in the general registers only the documents most important to the owner were listed. Hence, the registers of the private archives can turn into a “reality trap” reflecting but a part of the archivalia. The article also analyses the purposes of the drafting of registers.

I. Spuścizna kulturalna Rzeczypospolitej obojga narodów. "Postanowienie Rzeczypospolitej Obojga Narodów" - komentarz filologiczny do aktu unii lubelskiej roku 1569 / Stanisław Dubisz ; Remigijaus Korvin Kosakovskio (1730-1780) laiškai Vilniaus universiteto bibliotekoje / Veronika Girininkaitė ; O seraficznej strzale Teresy i Michałowej tarczy. Wiersz ks. Dominika Zabłockiego OP z okazji imienin hrabiny Teresy Barbary z Radziwiłłów Pacowej (1767) / Regina Jakubėnas ; Sugretinus Mikalojaus Daukšos (1595) ir jo lenkiškąjį originalą: onomatema ir jos atitikmenys / Jūratė Pajėdienė ; Wilno i Połock. Dwa ośrodki kultury polskiej na progu XIX wieku / Andrzej Romanowski ; Trockie akta sądowe z lat 1660-1661: charakterystyka typologicznai językowa / Viktorija Ušinskienė -- II. Wielkie Księstwo Litewskie w badaniach XIX wieku. Kompetencje poliglotyczne Adama Mickiewicza / Helena Błazińska ; Archeologia mowy. Język jako świadectwo dziejów Litwy w rozprawie Franciszka Ksawerego Bohusza "O początkach narodu i języka litewskiego" / Olaf Krysowski ; Szanse i perspektywy edukacji. Z zapisków Wilhelminy Zyndram-Kościałkowskiej / Dawid Maria Osiński ; XIX amžiaus Lenkijos ir Lietuvos pilietinio pasipriešinimo refleksijos dailėje: Kanutas Ruseckas ir Vincentas Smakauskas / Vaida Ragėnaitė ; Wybrane kulturowo-społeczne aspekty adaptacji zorientowanej na odbiorcę (na podstawie przekładu "Szkiców węglem" Henryka Sienkiewicza na język litewski) / Inesa Szulska ; Zakątki Wielkiego Księstwa Litewskiego we wczesnych felietonach Elizy Orzeszkowej / Iwona Wiśniewska -- III. W kręgu Uniwersytetu Stefana Batorego - w stulecie założenia. Otwarcie uniwersytetów w Wilnie i w Warszawie po I wojnie światowej w świetle współczesnych relacji / Grzegorz P. Bąbiak ; Stanisław Pigoń i Manfred Kridl. Dwie koncepcje badań literackich na USB / Tadeusz Bujnicki ; W kręgu tradycji filomackiej w międzywojennym Wilnie: "Wiwlasy" Edwarda Walewskiego (1926) i gazetka "Filomatka" (1929) / Irena Fedorowicz ; Kartka z dziejów Uniwersytetu w Wilnie - wybrane wątki biograficzne / Elżbieta Janus ; Profesor Mieczysław Limanowski o Wilnie i dziedzictwie kulturalnym Wielkiego Księstwa Litewskiego / Maria Kalinowska ; "Ateny litewskie". Ludwika Janowskiego wersje dziejów Uniwersytetu Wileńskiego / Urszula Kowalczuk ; Мариан Здзеховский и русские студенты Университета Стефана Батория в Вильно / Pavel Lavrinec ; Ferdynand Ruszczyc, Jan Bułhak i Uniwersytet Wileński / Beata K. Obsulewicz ; Uniwersytet Wileński i jego pracownicy w korespondencji polskich językoznawców Kazimierza Nitscha i Antoniny Obrębskiej-Jabłońskiej / Elżbieta Smułkowa -- IV. Interpretacja przestrzeni z perspektywy XX i XXI wieku. Kresy Pierwszej i Drugiej Rzeczypospolitej, czyli próba uważnej lektury pewnej mapy. Rozważania nad współczesnym dyskursem kresowym / Paweł Bukowiec ; (Nie)Zapomniane "Podania i legendy wileńskie" Władysława Zahorskiego / Teresa Dalecka ; O znaczeniu koncepcji kultury pamięci w badaniach miejskich (wileńskie studium przypadku) / Małgorzata Kasner ; Rola polskich pisarzy z Litwy w rozwoju polsko-litewskich relacji literackich w XXI wieku / Paweł Krupka ; Litewscy reżyserzy czytają "Dziady" / Maria Makaruk -- V. Pogranicze kulturowo-językowe. Regionalizmy kresowe w socjolekcie młodzieży polskiego pochodzenia w Wilnie / Mirosław Dawlewicz ; Stosunek do języka polskiego młodzieży polskiej mieszkającej w Ejszyszkach / Kinga Geben, Aneta Borisewska ; Założenia "Normatywnego słownika polskich nazw miejscowych z obszaru Litwy" / Halina Karaś ; "Liankialis" oraz "Litwiak". Zarys antroponimii na podstawie inskrypcji nagrobnych na południowych krańcach Wileńszczyzny i Lubelszczyzny / Irena Kulik ; Polskie zamawiania lecznicze w zbiorze rękopisów zamawiań litewskich / Tatjana Vologdina. VU Filologijos fakulteto polonistų parengtame mokslinių darbų rinkinyje publikuojami analitiniai straipsniai, skirti lietuvių-lenkų kultūriniams ir moksliniams ryšiams, minint 450-ąsias Liublino unijos, 440-ąsias Vilniaus akademijos įsteigimo bei 100-ąsias Stepono Batoro universiteto atkūrimo jubiliejus. Lietuvos ir Lenkijos mokslo įstaigų literatūrologai, kalbininkai ir kultūros tyrinėtojai siekia atskleisti plačią šios problematikos panoramą pradedant XVI a. ir baigiant dabartiniu etapu. Rinkinį sudaro 5 teminės dalys: Abiejų Tautų Respublikos kultūrinis palikimas; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija XIX amžiaus tyrinėjimuose; Stepono Batoro universiteto veiklos aspektai; Erdvės interpretacija XX ir XXI amžių perspektyvoje; Kultūrinio ir kalbinio paribio aspektai.

Józef Weyssenhoff (1860–1932) was a Polish writer who dedicated to Kaunas, Lithuania two of the most significant novels in his literary output – “Unia” (1910) and “Soból i panna” (1912), often called “Lithuanian novels”. He was deeply emotionally connected with this region since he was a child. Both these texts constitute a valuable source of knowledge concerning the status of regional variant of Polish language and its formal characteristics that were used in the ground-breaking decades of the 19th and 20th century. These characteristics were used by the writer as a means of masterly conducted linguistic stylization. Among the presented by Weyssenhoff’s linguistic facts characteristic for Northern Borderlands there can be found a process called ‘akanie’ what basically means the pattern of pronouncing unstressed vowels /e/ and /o/ as /a/. Which of the peculiar indicators concerning the specific vowel pronunciation is evidenced in the studied texts (phonetic parameter or a phenomenon that has experienced morphological processes)? How do they serve as a means of linguistic stylization? The following article presents a brief description of the peculiar process called ‘akanie’ which was known to Józef Weyssenhoff from Kaunas, Lithuania and which he then deliberately introduced in his two novels as a function of a literary manifestation.

Lenkijos ir Lietuvos jaunimo mainų metu autoriai surengė penkis pokalbius su jaunaisiais lenkų tautybės Lietuvos piliečiais, kurie deklaruoja turintys stiprų ryšį tiek su lenkų tiek su lietuvių tauta. Juos domino klausimai susiję su tautine simbolika, asmeniniais prisiminimais ir tautybės suvokimu. Atspirties tašku tapo 2015 m. sausio mėnesį Lietuvoje įvesta nauja valiuta - euras. Autoriai norėjo sužinoti kokią įtaką pilietiškumo, tautiškumo bei europietiškumo jausmui turi šiuolaikiniai politiniai, ekonominiai bei šeimyniniai veiksniai. Straipsnyje ypatingas dėmesys skiriamas pašnekovų pasisakymams, kurie atspindi jų emocinę ir intelektualinę poziciją nagrinėjamais klausimais. During the Polish-Lithuanian exchange we have made 5 interviews with young citizens of Lithuania who have Polish ethnicity. We were interested in the issues of symbolism, memory and identity. As a starting point we chose the euro currency. On January 2015 Lithuania joined the growing number of EU states and adopted the euro. The aim of the article was to analyze how economic, political and family factors influenced the sense of belonging to the nation and supranational European Union. The particular attention is paid to our interlocutors’ points of view which clearly reflects the emotional and intellectual involvement in the discussed issues.

This review presents two books that are closely related. The study by Olga Mastianica entitled "Bajorija lietuvių tautiniame projekte (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)" [Nobility in the Lithuanian National Project (Late 19th – Early 20th Centuries)] analyses the projects of including the nobility into the vision of modern Lithuania that were proposed from the publication of the first Lithuanian newspaper, "Aušra" [Dawn] (1883–1886), until the beginning of the First World War. The other book under discussion is the diary of Mečislovas Davainis-Silvestraitis, edited by Olga Mastianica-Stankevič and Jurgita Venckienė. Davainis-Silvestraitis (1849–1919), who was engaged in the Lithuanian national movement in the second half of the nineteenth century, wanted to display by his own example that it was possible to “re-Lithuanise” the Polish-speaking nobility. He was the editor of the magazine "Litwa" [Lithuania] (1908–1914), which was published in Polish and the main audience of which was the Polish-speaking nobility of Lithuania. Keywords: Lithuanian national movement; nobility; Mečislovas Davainis-Silvestraitis; diary.