• 2012-2021close
• Open Access close
• English close
• “Lituanistika”, International Research Database close

In 1935 a politically active physician was exiled from his urban home in northern Italy to the countryside several hundred kilometres away. There he found himself in a world of squabbling petty gentry, overworked peasants and negligent, fornicating clergy. Ordinary people had recourse in their spiritual life more often to folklore, witchcraft and superstition, the exile noted, than to the parish church and its despised priest. The people placed their faith in gnomes and magic spells. They even said of themselves that Christianity (and hence Civilization) had never reached as far as their land. Even so those same apparent pagans did attend Mass on high holidays and venerated the Blessed Virgin Mary. The physician in question was the Italian anti-fascist Carlo Levi; the apparently God-forsaken land was Lucania (Basilicata), in southern Italy, not Lithuania. Similar stories of the remnants of ancient arcane behaviour might be told of peasants in other western European countries. When reading sixteenth-century Protestant polemical literature such as the De diis Samagitiarum caeterorumque sarmatarum et falsorum christianorum of Jan Łaski with its list of the pagan deities and of the Žemaitijans and Sarmatians and other false Christians, or the Annual Reports sent to Rome by Lithuanian Jesuits describing their missionary efforts in the Lithuanian and Livonian countryside, we might wonder whether for them Christ had stopped at the Polish border.

Straipsnyje analizuojami koncepto „lietuviai“ pagrindiniai aspektai Rytų Latvijos (Latgalos) kultūrinėje aplinkoje. Tyrimo pagrindą sudaro „Latgalos lingvoteritorinio žodyno“ (2012) straipsniui „Lietuviai“ autorės surinkti šaltiniai: latgalių tautosakos tekstai, antroponiminiai ir toponiminiai duomenys, latgalių literatūra, istorijos, sociologijos ir etnologijos tyrimai, publicistika. Žodyno straipsnyje autorė padarė išvadą, kad konceptas „lietuviai“ Latgalos kultūrinėje aplinkoje atskleidžiamas trimis aspektais: etnolingvistiniai kontaktai, valstybingumo idėja; šiuolaikiniai lietuvių kultūros ženklai Latgaloje. Šiame straipsnyje, pasitelkiant kognityvinės semantikos teorines išvadas, koncepto „lietuviai“ semantinė struktūra analizuojama pagal tokį principą: nominatyvinis laukas (etnonimo variantai: leiši, lītaunīki, litviaki, lītuvīši, leitovīši); interpretacinis laukas (vertinamoji nuostata opozicijoje „savas-svetimas“), kuriame išskiriama religinė, socialinė (užsiėmimas, gyvenamoji erdvė), socialinės kultūros (papročiai, tradicijos), lingvistinė (kalba, komunikacijos galimybė ir poreikis), perceptyvinė (išvaizda, paralingvistiniai požymiai), emociškai ir intelektualiai vertinamoji (būdo bruožai, temperamentas) zona. Šio tyrimo duomenys rodo, kad konceptas „lietuviai“ atskleidžia kelis bendrus požymius lietuvių ir latgalių kultūros istorijoje: bendra kilmė ir giminiškos kalbos, priklausymas katalikų tikėjimui, valstybingumo idėja, tačiau charakterio bruožų stereotipiškas suvokimas, kaip kaimynams būdinga, yra gana negatyvus (lietuviai vaizduojami kaip kvailiai, mušeikos, prekiautojai, savanaudžiai). Palyginus su kituose Latvijos etnografiniuose regionuose gyvenančių latvių įvaizdžiu apie lietuvius, Latgaloje lietuviai turi daugiau „savojo“ požymių (ryškiausiai tai atsiskleidžia koncepto socialinėje ir religinėje zonoje). To priežastis – Latgalos teritorijos ilgalaikė atskirtis nuo likusios Latvijos bei istorinis bendrumas su lietuviais (1561 m. Latgalos teritorija tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, nuo 1569 iki 1772 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) dalis). Paper analyses the basic aspects of the concept Lithuanians in the cultural environment of Eastern Latvia (Latgale). The basis of the research is the author's collected sources on the entry Lithuanians of "Latgale Linguo-Territorial Dictionary" (2012). These sources are Latgalian folklore texts, antroponymy and toponymy data, Latgalian literature, history, research in sociology and ethnology, and journalism. The author of the paper concludes that the concept Lithuanians in the cultural environment of Latgale can be described in 3 basic aspects: ethnolinguistic contacts; statehood idea; cultural signs of Lithuanians in contemporary Latgale. Using theoretical knowledge of cognitive semantics, the semantic structure of the concept "Lithuanians" in this paper is analyzed according to the following principles: nominative area (variants of the ethnonym Lithuanians , lītaunīki, litviaki, htuviši, leitovīši), interpretive area (evaluative attitude of the opposition „familiar – unknown“), which includes religious, social (occupation, living space), socio-cultural (customs and traditions), linguistic (language, necessity and possibility of communication), perceptive (outward appearance, paralinguistic features), emotionally and intellectually evaluative (character traits, temperaments) area. The obtained data of the research proves that the concept Lithuanians reveals several common features in Lithuanian and Latgalian cultural history: common origin, cognate languages, belonging to Catholic Church, statehood idea, while the stereotyped percept of character traits, typical for neighbours, is quite negative. In comparison with the perceptions of Lithuanians of those Latvians who live in other ethnographic regions of Latvia, Latgalians attribute more 'familiar' features to Lithuanians (most notably it is revealed in social and religious areas of the concept). It can be explained by the long-term spatial separation of Latgale from Latvia and historically formed common history with the Lithuanians, (in 1561 the territory of Latgale was a part of the Lithuanian Grand Duchy, from 1569 to 1772 a part of the common Polish-Lithuanian State, the Rzeczpospolita).

Augant genetiškai modifikuotų produktų (GMP) kiekiams, tampa svarbu ištirti, kokia yra situacija šioje srityje. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti genetiškai modifikuotų produktų potencialą Lietuvos rinkoje ir jų tendencijas iš vartotojo perspektyvos. Lietuvos rinkoje GMP ir jų įvairovė smarkiai didėja. Prekybos centruose GMP pozicionuojami šalia įprastų produktų, aiškiai nenurodant jų kilmės ir be unikalių etikečių. Visi didieji Lietuvos prekybos tinklai parduoda produktus su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO), ypač kepimo aliejus, riebalų mišinius, majonezą. Apžvalginio Lietuvos vartotojų nuomonės apie GMP ir GMO tyrimo rezultatai parodė, kad ji yra neigiama ir blogėja dėl ateinančios vis labiau neraminančios informacijos apie GMP. 2010 m. „Sprinter“ Omnibus tyrimas parodė, kad net 42 proc. respondentų teigė, kad GMO buvimą nusipirktuose prekybos centre produktuose pamatė tik grįžę namo ir atidžiau perskaitę informaciją mažu šriftu produkto etiketės apačioje. Kaip parodė tęstiniai tyrimai, atlikti 2007, 2009 ir 2010 metais, labiausiai Lietuvos vartotojus neramino informacijos trūkumas apie genetiškai modifikuotus organizmus ir produktus, o taip pat jų poveikį žmogaus sveikatai. Palyginus GMP ir tradicinių produktų kainas Lietuvos prekybos centruose, 2011 m. rudenį buvo pastebėtas akivaizdus kainų skirtumas. Genetiškai modifikuoti produktai buvo pigesni, nei tradiciniai. Dėl ekonomikos sulėtėjimo Lietuvos rinkoje galima spėti, kad vartotojai rinkosi pigesnius produktus. The paper analyses the genetically modified organism products (GMP) in relation to genetically modified organisms (GMO) from two perspectives: 1) from the theoretical standpoint, discussing the GMO and GMP trade conditions and 2) from the practical perspective, namely analysing the availability of GMP in the Lithuanian market. With the growing of genetically modified products (GMP) levels, it becomes important to examine the situation of genetically modified products. According to various studies on Lithuanian public opinion on genetic modification, genetically modified organisms and their products, we can provide for the future of GMOs in the Lithuanian market. Although there are different opinions about genetically modified products not only in Lithuania, but also throughout the world, the level of development in this area increases every year. This is one of the reasons for which it is necessary to know and explore the Lithuanian population, as the buyer of the genetically modified products, and to examine the Lithuanian market of these products. Although the market is limited for these products, it is still very important to know as much as possible about genetically modified organisms and their effects on humans and the environment, and the future of the people, as consumers have their own opinion about them.

Jau praėjo daugiau nei 20 metų nuo Sovietų Sąjungos ir Jugoslavijos žlugimo, po kurio buvo atkurtos nepriklausomos valstybės pasukusios rinkos ekonomikos keliu. Per dvidešimt metų šios šalys susidūrė su esminiais ekonominiais, socialiniais ir politiniais pokyčiais, paveikusiais šių šalių vartotojų elgseną. Viena vertus, pereinamosios ekonomikos šalių vartotojų elgsenoje išryškėjo vakarietiški pirkimo ir vartojimo elgsenos modeliai, antra vertus, pereinamosios ekonomikos šalių vartotojų elgsena vis dar gali turėti tam tikrų jas kažkada kontroliavusių šalių (pavyzdžiui, Rusijos arba Serbijos) bruožų. Šio tyrimo tikslas yra ištirti, ar pereinamosios ekonomikos šalių vartotojų elgsenai būdingi etnocentrizmo modeliai yra artimesni planines ekonomikas kontroliavusių šalių - Rusijos ir Serbijos vartotojų etnocentrizmo modeliams, ar jų elgsenos modeliai vis tik panašesni į artimiausių Vakarų kaimynių vartotojų elgsenai būdingus etnocentrizmo modelius. It has been twenty plus years since the breakup of the Soviet Union and Yugoslavia left handfuls of countries newly independent and transitioning to a market economy. In this period, transitional markets have faced major economic, social and political changes, and increasing competition. In this evaluative context where countries in transition have experienced a strong process of westernization of consumer behaviour, the link with the former controlling country may still survive. The purpose of this study is to examine whether transitional economies have maintained consumer ethnocentrism behaviour models nearer to their former controlling country or if they more resemble their Western neighbours.

Filmų dubliavimui skirtas vertimas orientuojamas į galutinį produktą. Kadangi verbalusis tekstas funkcionuoja filmo sistemoje, kurioje jis yra ribojamas laiko ir lūpų sinchronijos, todėl stambaus plano kadrų vertimas privalo remtis vizualine fonetika. Laikantis bendrųjų nuostatų, lūpų padėties skirtumai yra ryškiausi tariant lūpinius priebalsius bei atviruosius ir lūpinius balsius. Šiame tyrime apsiribojama lyginamąja anglų ir lietuvių kalbų lūpinių priebalsių bei po jų einančių balsių (uždarųjų, atvirųjų, lūpinių) analize. Pateikiamos rekomendacijos angliško audiovizualinio teksto dubliavimui lietuvių kalba iš vizualinės lūpinių priebalsių skiemens inicialėje ir centrinių skiemens balsių tarties perspektyvos. In translation for dubbing the function of the product prevails, the verbal text functions in the film system where it is constrained by time limits and lip synchrony. The visual constraints, however, are observed only in close-up shots. In terms of visual phonetics, the lip shape of the speaker is well-marked while pronouncing bilabial consonants and open and rounded vowels. The present research limits itself to the comparative analysis of the inventory of English and Lithuanian bilabial consonants, as well as a bilabial following vowel, whether it is close, open or rounded. Recommendations of translation for dubbing from English into Lithuanian in terms of visually parallel bilabials in the onset of the syllable and the vowel in the centre of the syllable are provided.

Background: The social inequalities in oral health have had increasing attention in recent years. The present study aimed to explore the impact of family affluence on Oral Health-Related Quality of Life (OHRQoL) among Lithuanian adolescents aged 11–18 years. Methods: The cross-sectional, population-based study included a representative sample of 881 adolescents aged 11–18 years (mean = 15.55; SD = 1.51) randomly selected from 20 schools in Lithuania. The schoolchildren completed questionnaires to evaluate their OHRQoL using a Lithuanian version of the Child Perceptions Questionnaire (CPQ). The adolescents’ family affluence was indirectly assessed by inquiring whether they possessed various modern life items. In dental examination, the severity of malocclusion was predeterminedby the Index ofComplexity,Outcome, andNeed(ICON).The relationshipamong variables was examined employing the negative binomial regression and the path analysis. Results: The sumscore of CPQ as a whole and the sum scores of all four domains were significantly associated with family affluence, indicating higher OHRQoL among adolescents from more affluent families. The severity of malocclusion had a significant association with emotional and social well-being domains of OHRQoL only. Conclusion: This study evidences the family affluence based inequality in OHRQoL among Lithuanian adolescents.

Autoriaus pozicijos raiška gana plati ir kontroversiška tema tirta skirtingais aspektais. Buvo analizuota gimtakalbių ir negimtakalbių vartosena (Hyland 2002, Callies 2010, McCrostie 2008, Natsukari 2012, Herriman 2007, Taki & Jafarpour 2012, Lancaster 2011, Neff et al. 2004), sakytinė ir rašytinė kalba (Biber 2006), aptartas disciplininis (Maroko 2013, Dzung Pho 2013) ir kalbos kintamasis (Carter-Thomas and Chambers 2012), skirtingi autoriaus raiškos būdai (Sayah & Hashemi 2014), tačiau mažai dėmesio skirta Lietuvos studentų anglų kalba rašytų tekstų tyrimui (žr. Burneikaitė 2008, 2013). Bandymų apžvelgti žanro ar institucinio kintamojo svarbą autoriaus pozicijos raiškai lietuvių studentų rašytuose tekstuose anglų kalba trūkumas paskatino atlikti šį tyrimą. Straipsnyje siekiama aptarti vieną iš svarbiausių lingvistinių priemonių autoriaus pozicijos raiškai (Burneikaitė 2013:154), asmens žymiklius, universiteto studentų anglų kalboje. Vienas iš reikalavimų studentų rašto darbams – akademinio registro vartojimas. Nors akademiniam registrui būdingas objektyvumas tradiciškai būdavo pasiekiamas autoriui tarsi atsiribojant nuo teksto ir „pasislepiant“ už beasmenių ar pasyvinių konstrukcijų, šiuolaikinėje literatūroje pabrėžiama, kad norėdamas įgyti skaitytojo pasitikėjimą, autorius turi vertinti tekstą, prisiimti atsakomybę ir tapti matomu (Hyland 2002). Literatūroje dažnai minima negimtakalbiams studentams būdinga skirtingiems žanrams būdingų normų nepaisymo problema (Breeze 2007) gali lemti gimtakalbiams nebūdingą asmens raiškos vartoseną. Tekstynų tyrimui naudoti skirtingų žanrų (rašinys, pasiūlymas, kursinis darbas), kalbos lygio (pirmas ir trečias/ ketvirtas kursai) ir skirtingose institucijose (Vilniaus ir Vytauto didžiojo universitetai) anglų kalba parašyti lietuvių studentų darbai. Gimtosios kalbos kintamojo reikšmingumui nustatyti naudotasi lygintinais gimtakalbių anglų studentų tekstynais. Kiekybinio tyrimo rezultatai atskleidžia skirtingą kintamųjų svarbą ir tolesnės analizės poreikį. The present paper seeks to analyse person markers, which refer to “the use of first person pronouns and possessive adjectives” (Hyland 2014(1999), p. 104), in university learner English. Students are constantly encouraged to aim at academic register, one of the features of which is an attempt at objectivity. While this could be achieved by using an impersonal style, "writers gain credibility by projecting an identity invested with individual authority, displaying confidence in their evaluations and commitment to their ideas" (Hyland 2002, p. 1091). Writers, therefore, have to find the right level of balance between invisibility and visibility in their work. Person markers, as one of the most important linguistic means to create authorial presence (Burneikaitė 2013), being subjected to genre constraints, pose numerous problems to non-native students who have repeatedly been characterised as lacking in awareness of genre conventions and having problems with formal register (Breeze 2007). Though the topic of authorial stance has been researched widely, there has been little analysis of Lithuanian learners’ English data (cf. Burneikaitė 2008, 2013). In addition, no research has been found that analysed genre or institution variables in the use of person markers in Lithuanian undergraduates’ writing. This shows a need for the present study, which focuses on genre, language proficiency, institutional, and L1 variables. The data for the study was retrieved from a number of corpora representing non-native (Lithuanian) and native (English) university students’ language. The results indicate different roles of the variables in the explicit expression of authorial stance by person markers.

In the interwar period, there were several Polish Societies in Vilnius, e.g. the Society of Friends of The Stefan Batory University Library (1924-1939), The Eustachy and Emilia Wróblewski Scientific Society (1922-1939), The Society of Friends of the Eustachy and Emilia Wróblewski State Library (1936-1939), The Tomasz Zan Circle of Libraries of the Polish School Organization (1919-1939), whose purpose was to support the libraries of Vilnius. They were interested in all matters related to libraries and tried to engage city officials and society at large in these matters. They also collected gifts (books, manuscripts, etc.) and cash funds for library needs. They organized readings, concerts, and other projects to raise funds for the libraries. The activities of these societies significantly influenced the development of some libraries in Vilnius.

Globalėjantis pasaulis ir modernėjanti visuomenė, kurioje skirtingų tautų ir kultūrų tarpusavio komunikacija tampa kasdieniu reiškiniu, reikalauja socialinių darbuotojų išankstinio pasirengimo veikti besikeičiančioje visuomenėje. Viena svarbiausių šio pasirengimo dalių yra multikultūrinės kompetencijos įgijimas socialinio darbo studijų metu. Kaip teigia autoriai, multikultūrinė kompetencija, kaip ir kitos profesinės kompetencijos, susideda iš žinių, nuostatų ir įgūdžių, kurių ugdymas turėtų būti nuoseklus, nenutrūkstamas ir trunkantis visą gyvenimą. Siekiant įvertinti multikultūrinių kompetencijų ugdymą socialinio darbo studijų metu buvo atlikti tyrimai apklausiant visus vieno universiteto socialinio darbo ketvirto kurso studentus bei atliekant interviu su studentais, kurie turėjo multikultūrinio socialinio darbo patirties studijų metu. Tyrimo metu respondentai buvo klausiami apie jų multikultūrinio ugdymo patirtį universitete, darant prielaidą, kad ši švietimo institucija galėtų ir turėtų tapti svarbia multikultūrinių kompetencijų ugdymo vieta. Tyrimo instrumentai sudaryti remiantis multikultūrinės kompetencijos sudedamosiomis dalimis, respondentai buvo prašomi atsakyti į klausimus apie žinias ir įgūdžius, reikalingus multikultūrinei kompetencijai, multikultūrinę patirtį studijų metu, multikultūrinės kompetencijos ugdymą socialinio darbo studijų metu. Išanalizavus socialinio darbo ketvirto kurso studentų atsakymus paaiškėjo, kad respondentai kritiškai vertina savo gebėjimus bendrauti su kitų kultūrų atstovais dėl žinių apie kitas kultūras trūkumo ir nepakankamų užsienio kalbos įgūdžių. Studijų metu studentai turėjo galimybių įgyti multikultūrinės patirties Lietuvoje ir užsienyje. Respondentai teigia, kad multikultūrinė kompetencija yra svarbi socialinio darbuotojo profesijos dalis, tačiau studijuodami universitete daugiau multikultūrinės kompetencijos galėjo įgyti bendrauniversitetiniuose nei socialinio darbo studijų dalykuose. Socialinio darbo studentai, turintys multikultūrinio socialinio darbo patirties, teigia, jog multikultūrinis kompetentingumas ne tik sudaro sąlygas socialiniams darbuotojams laisvai judėti Europos Sąjungos darbo rinkoje, užsiimti savanoriška veikla, dalyvauti kuriant Europos socialinį kapitalą, bet ir ugdo toleranciją kitoms kultūroms bei daro teigiamą įtaką kitų kultūrų supratimui, kuris skatiną asmenybės ir profesinį augimą. Globalization and modernization of society, cultural differences on the one hand and mixture of cultures on the other hand requires multicultural competence from helping professionals, including social workers. According to scientific literature, multicultural competence, as well as other professional competences, consists of knowledge, attitudes and skills, the education of which should be consistent, continuous and lasting whole lifetime. In order to assess multicultural competence development in social work education, research was conducted surveying social work fourth-year students and interviewing graduates with international social work practice. Respondents were asked about different aspects of multicultural education during their studies: knowledge and skills necessary for multicultural competence, multicultural experience, multicultural competences and social work education. Data analysis showed that students’ opinion about knowledge and skills related to multicultural competence is positive, but critical. They themselves defined what they need for improvement of their multicultural competence. Survey research revealed that social work student during their studies exercised at least three forms of multicultural social work: activities at the national level, professional exchange of knowledge and international practice. Social work graduates with multicultural social work practice stated that multicultural competence not only enables social workers for an easier free movement within the European Union labour market, possibility to participate in the creation of European social capital, but also have a positive impact on personal and professional growth.

Mokesčių sistemos Europos Sąjungos šalyse stipriai skiriasi. Tačiau daugelyje ES šalių, apmokestinant gyventojų pajamas, taikomi progresiniai mokesčiai. Progresiniais mokesčiais siekiama perkelti mokesčių naštą nuo mažas pajamas gaunančiųjų ant gaunančių pakankamai dideles pajamas asmenų. Tokia gyventojų pajamų apmokestinimo sistema sukuria prielaidas socialiniam teisingumui. Be skirtingų pajamų mokesčių tarifų progresinių mokesčių sistemoje svarbus vaidmuo tenka neapmokestinamų pajamų dydžiui. Straipsnyje gyventojų pajamų progresiniai mokesčiai ir neapmokestinamosios pajamos yra nagrinėjami kaip vienos iš pažangiausių apmokestinimo priemonių. Tyrimo metu naudoti aprašomosios analizės, prognozavimo ir modeliavimo metodai. The tax systems of the European Union countries differ in many features. However, for taxing personal income, many EU countries use the method of progressive taxation. Progressive taxation is aimed to shift the tax burden from those with a relatively low income to those whose income is sufficiently high. Such personal income taxation system creates the prerequisites for social justice. In addition to different income tax rates, in a progressive tax system, a crucial role is played by the size of tax-exempt amount. In this article, personal income progressive taxation and the tax-exempt amount are analyzed as one of the progressive taxation tools. The study was conducted using the method of descriptive analysis as well as forecasting and modeling techniques.