Advanced search in
Research products
arrow_drop_down
Searching FieldsTerms
Any field
arrow_drop_down
includes
arrow_drop_down
Include:
19,203 Research products, page 1 of 1,921

  • 2012-2021
  • Open Access
  • “Lituanistika”, International Research Database

10
arrow_drop_down
Relevance
arrow_drop_down
  • Publication . Part of book or chapter of book . 2015
    Open Access English
    Authors: 
    Rowell, Stephen Christopher;

    In 1935 a politically active physician was exiled from his urban home in northern Italy to the countryside several hundred kilometres away. There he found himself in a world of squabbling petty gentry, overworked peasants and negligent, fornicating clergy. Ordinary people had recourse in their spiritual life more often to folklore, witchcraft and superstition, the exile noted, than to the parish church and its despised priest. The people placed their faith in gnomes and magic spells. They even said of themselves that Christianity (and hence Civilization) had never reached as far as their land. Even so those same apparent pagans did attend Mass on high holidays and venerated the Blessed Virgin Mary. The physician in question was the Italian anti-fascist Carlo Levi; the apparently God-forsaken land was Lucania (Basilicata), in southern Italy, not Lithuania. Similar stories of the remnants of ancient arcane behaviour might be told of peasants in other western European countries. When reading sixteenth-century Protestant polemical literature such as the De diis Samagitiarum caeterorumque sarmatarum et falsorum christianorum of Jan Łaski with its list of the pagan deities and of the Žemaitijans and Sarmatians and other false Christians, or the Annual Reports sent to Rome by Lithuanian Jesuits describing their missionary efforts in the Lithuanian and Livonian countryside, we might wonder whether for them Christ had stopped at the Polish border.

  • Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Jaškūnienė, Eglė;

    Straipsnyje nagrinėjama kūrybinio potencialo reikšmė, formuojant sovietinės ekonomikos ir politikos strategijas. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Walterio Benjamino Frankfurto filosofijos mokyklos ir britų kultūros studijose plėtotų Vakarų masinės vartojimo kultūros teorijų sąšaukas su sovietinės masinės kultūros studijomis. Tyrime taikomas atvejo analizės metodas, kurio objektu pasirinkta XX a. 7–8-ojo dešimtmečių Lietuvos grafinio dizaino sritis – pakuotės. The article explores the Soviet mechanism of including the creative potentials into formation of economical and ideological policy strategies. Research aims to examine, how mass media and culture theories of Walter Benjamin, Frankfurt school and British Culture studies reflect the situation of mass culture in Soviet system. Case study is based on Lithuanian package design of 1960–1970s.

  • Open Access English
    Authors: 
    Leliūgienė, Irena; Kaušylienė, Angelė;
  • Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Junttila, Santeri;

    Seniausi kontaktai tarp baltų ir finų kalbų daugiausia buvo tiriami Suomijos ir Uralo kalbų lingvistų. Šių tyrimų kontekste baltistai dažniausiai cituoja Algirdo Sabaliausko 1963 m. lietuvių kalbos apžvalgą. Uralo kalbų tyrėjų žinios apie kalbų kontaktus per paskutiniuosius penkiasdešimt metų žymiai pagausėjo. Straipsnis aptaria naujausią bendrą situaciją visų keturių pogrupių, kuriuos aprašė Sabaliauskas: finų kalbų skolinių baltų kalbose, baltiškų skolinių finų kalbose, gramatinių panašumų tarp abiejų kalbų grupių ir lingvistinių bei archeologinių aplinkybių priešistorinių kontaktų kontekste. The oldest contacts between Baltic and Finnic languages have mostly been researched by Finnic and Uralic linguistics. When referring to these studies, Baltologists mainly quote a Lithuanian-language review by Sabaliauskas 1963. However, the Uralicist knowledge on the contacts has substantially increased during the latest half a century. This article presents an updated overall view of all four sub-fields Sabaliauskas treated: Finnic loanwords in Baltic, Baltic loanwords in Finnic, grammatical similarities between the two language groups, and linguistic and archaeological considerations on the prehistoric context of the contacts.

  • Other research product . 2014
    Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Kaziliūnaitė, Aušra;

    Recenzijoje analizuojama Nerijaus Mileriaus sudaryta knyga „Kinas ir filosofija“, publikuota 2013 metais. Kolektyvinė monografija liudija apie Lietuvoje išaugusį susidomėjimą kino menu. Tai pirmasis leidinys Lietuvoje, kuriame imamasi rimtesnių kino tyrinėjimų, kurie gali būti įdomūs ne tik besidomintiems kino filosofija ar vien akademikams, bet ir įvairių kursų studentams ar platesniam skaitytojų ratui. Tam kelio neužkerta ir monografijos autorių pasirinkta kalba, kurioje specifiniai terminai, koncepcijos ir prieigos dažnai aiškinami su nesumeluotu edukaciniu užsidegimu (Nerijaus Mileriaus, Jūratės Baranovos parašyti poskyriai). Kinas siekia įsibrauti į filosofijos lauką, o filosofija mėgina užkariauti kino teritoriją, taip pastarąjį paversdama filosofiniu teorijų iliustracija. Knygoje keliamas reikalavimas išsaugoti tiek kino meno, tiek filosofijos autonomiškumą ir savarankiškumą vienas kito atžvilgiu. Taigi filosofija ir kino menas turi susitikti bei lygiavertiškai sąveikauti trečiosiose teritorijose. Nors monografija padalinta į keturis kino ir filosofijos susitikimo teritorijas atitinkančius skyrius, tačiau to paties skyriaus poskyriai dažnai talpina gana toli vienas nuo kito lokalizuotus probleminius taškus. Idėjų ir prieigų įvairovė skaitytoją gali trikdyti. Neįgudusiai akiai gali būti sunku rasti minties perėjimus, tąsą ir eigą. Visa ši įvairovė ir dirbtinio nuoseklumo nesilaikymas iliustruoja pamatinę autorių poziciją – atsisakymą pripažinti vieną kino filosofiją ir atsigręžimą į kino filosofijas.

  • Other research product . 2012
    Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Saukaitė, Monika;

    Straipsnyje keliamas klausimas, kokia naratyvumo samprata yra tinkama vaizdinio teksto analizei ir gali papildyti vizualių tekstų suvokimą. Jame pristatoma semiotinė naratyvumo teorija, aptariamos naratologinės pasakojimo sampratos taikymo dailės analizei galimybės, analizuojama, kaip naratyvinė sintaksė veikia tekstuose, kuriuose nėra vaizduojama laiko seka, nevyksta būsenų transformacijos. Tekste pateikti dviejų Šarūno Saukos paveikslų analizės fragmentai laikytini tik teorinių svarstymų iliustracijomis, siekiant išsiaiškinti, kaip (ar?) naratyvinė sintaksė veikia statiškame vizualiame tekste, taigi tekste, kuriame nėra vaizduojama laiko seka, nevyksta būsenų transformacijos. Šiame straipsnyje naratyvumo sąvokos branduoliu pasirinkta semiotinė Algirdo Juliaus Greimo naratyvumo samprata, kurios taikymas vizualumo srityje yra validus, bet vis dar keliantis neišspręstų dilemų. Straipsnyje atskleistos semiotinės naratyvumo teorijos taikymo vaizdiniam tekstui prielaidos, randamos pačiame vaizdiniame tekste, pačioje sustabdytą tam tikro veiksmo momentą vaizduojančių paveikslų struktūroje. Autorės teigimu, išskirdami šiuos tris galimus vizualaus teksto aspektus – numanomas transformacijas (naratyvumas kaip sustabdyto momento suponuojama seka), intencionalų santykį tarp teksto figūrų (sustabdyto momento naratyvumas) ir suvokėjo įtraukimą (žaidimas su žiūrovu) – įgyjame teorinį pagrindą tolesnėms analizėms ir statiško vaizdo naratyvumui suprasti. The article explores the problem of visual narrativity, asking what concept of narrativity could be efficiently employed to analyze works of art, thus enriching our comprehension of visual texts. Of course, narrativity may be quite easily revealed in images that consist of several distinct scenes, depicting a sequence of events perceived as a story; especially so when the story represented has a known verbal prototype. However, methodological problems concerning visual narrativity arise when trying to interpret images that depict just a single moment of time and are not based on any pre-existing story that could serve as a reliable source for interpretation. Aiming to avoid interpreters misconceptions and searching for narrative signs in the structure of the visual text itself, the article takes the semiotic theory of narrativity as a starting point. The functioning of the narrative grammar in static visual texts (the ones without time sequences or state transformations) is discussed and exemplified examining the paintings of Šarūnas Sauka. Three properties allowing for narrative reading of a static visual text are highlighted. First, it is revealed that the semiotic theory of narrativity is relevant when analyzing visual texts that imply transformation, movement, a stage preceding or ensuing the depicted scene. Second, it is demonstrated that narrative structure is also observable in the visual texts that imply a possibility of transformation, in cases when the figures of the text are related among themselves by an active and intentional look or gesture, presupposing their actantial roles. Finally, it is suggested that an additional narrative dimension can be revealed in images that involve the viewer into a certain "game". Narrative grammar serves as an organizing principle of the communication between the viewer and the figures of the text.

  • Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Bilkis, Laimutis;

    Dabartinio Utenos raj. miestelio vardas „Saldùtiškis“ senas, tačiau turi daug įvairiausių formos variantų. Todėl straipsnyje, remiantis istorinėmis gyvenvietės radimosi ir raidos aplinkybėmis, jos vardo vartosenos istorijos dokumentuose ir gyvojoje kalboje ypatumais, siekiama nustatyti labiausiai galimą pirminę vardo formą, surasti jos raidos (kitimo) priežastis ir paaiškinti kilmę. Pirminės formos ir vėlesnių variantų kilmės aiškinimas grindžiamas lingvistinėmis ir istorinėmis jų sąsajomis su galimais kilmės šaltiniais. The Saldutiškis settlement (steading) was first mentioned in historical documents in the second half of the 18th century. The Saldutiškis estate was founded in the third decade of the 19th century. The analysis of records in historical documents leads to the conclusion that the original name of Saldutiškis was *Silgùtiškis (the second half of the 18th century – the first half of the 19th century), derived from the personal name *Silgùtis. When the settlement was first created, *Silgùtiškis also had the variant name *Silgėniškis (?*Silgioniškis), derived from the personal name *Silgnas. From the second half of the 19th century and during the first half of the 20th century (the interwar period in Lithuania), the form Silgùdiškis was in use, which derived from *Silgùtiškis during distant progressive assimilation. During the interwar period, the widespread version of the name – Salgùdiškis – developed from Silgùdiškis ← *Silgùtiškis due to folk etymol¬ogy. The official town name Saldùtiškis, which appeared during the interwar period and is still in use today, is a contamination. It came about by combining the names of two different settlements, the Saldutiškis town (prev. steading, grange, estate) and the Sandutiškis estate (prev. steading, grange) located near the Aiseta river: Saldùtiškis : Salgùdiškis (Silgùdiškis) + Sandùtiškis (dial. Sundùtiškis) ← *Sindùtiškis.

  • Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Jokubaitis, Alvydas;

    Straipsnio tikslas – politikos filosofijos požiūriu pažvelgti į Motiejaus Valančiaus veiklą. Pripažindami, kad Valančius sukūrė atskirą Lietuvos istorijos epochą, istorikai neatskleidė jos savitumą apibrėžiančio turinio. Šiam uždaviniui įgyvendinti gali padėti politikos filosofija. Remiantis istorikų atliktais tyrinėjimais, būtina rasti naujas Valančiaus veiklą aiškinančias sąvokas. Straipsnyje bandoma pagrįsti mintį, kad Valančiaus vadovaujama Žemaičių vyskupija buvo pirmoji moderniosios lietuvių tautos politinio gyvenimo forma, tarpinis darinys tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir tautinės valstybės. Valančius valdė politinę prasmę turėjusią instituciją ir sukūrė atskirą šalies politinės istorijos laikotarpį, kuriam gali būti pritaikyta interregnum sąvoka. Aim of the article is to look into the activities of Motiejus Valančius from the perspective of political philosophy. Historians acknowledged that Valančius had created a separate epoch in Lithuanian history, however, they have not revealed the distinctive qualities that are definitive of the content of this period. Political philosophy is helpful in attempting to accomplish this task. One has to begin from available historical research and search for new concepts that would provide an explanation of the activities of Valančius. It is argued in the paper that the Samogitian episcopate that was governed by Valančius was the first political form of modern Lithuanian nation – an intermediate stage between the Grand Duchy of Lithuania and the nation state. Valančius was managing the institution that had a political meaning and created a distinct historical chapter which can be described as interregnum.

  • Open Access Lithuanian

    Straipsnyje nagrinėjamos įmonių socialinės atsakomybės koncepcijos, teorijos ir jų kaita, analizuojamos Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto kaip socialiai atsakingos organizacijos įgyvendinamos įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvos. Pateikiami darbo aplinkos, fakulteto darbuotojų požiūriu, vertinimo rezultatai. Nors tyrimo metu nustatyta, kad Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas veikia kaip socialiai atsakinga organizacija, tačiau tokios sritys kaip darbuotojų santykiai su vadovybe, aplinkosaugos sklaida ir darbo sąlygų aspektai vertinami kritiškai. The interest in corporate social responsibility (CSR) has been increasing during the last years. The goal of this article is to examine the School of Economics and Business (Kaunas University of Technology) as socially responsible organization in terms of employees. Corporate social responsibility has been analyzed for a long time. Plenty of scientists created new theories of corporate social responsibility. The most relevant theories are Carroll’s CSR pyramid, coding scheme and the theory of stakeholders, which allow assuming that if the organization wants to stay socially responsible, it has to take care of its stakeholders, and its internal and external environment. To confirm the insights of CSR researchers, it was analyzed how corporate social responsibility is applied in practice. The survey was given for the academic and administrative staff of the School of Economics and Business. The results of survey revealed that the majority of employees agree that the organization meets the criteria of corporate social responsibility. Most of the respondents are satisfied with the relationships and environment in the School of Economics and Business, however, the employees are not satisfied with their relationship with the Heads of Department and Dean’s office. Also, another problem is the poor dissemination of information to the employees about social and environmental campaigns held by the School of Economics and Business. Hence, these spheres should be improved in pursuance of remaining as a socially responsible organization.

  • Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Vaičaitytė, Ligita; Petronytė, Gintarė;

    Šiame straipsnyje vertinamas vaistų, kompensuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, prieinamumas ir jo pokytis 2009–2015 m. kainos atžvilgiu. Jame analizuojami Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenų bazės privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (toliau – PSDF išlaidos) kompensuojamiesiems vaistams ir pacientų priemokų kompensuojamiems vaistams duomenys. 2009–2011 m. PSDF išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir vienam kompensuojamųjų vaistų receptui bei pacientų priemokos kompensuojamiems vaistams mažėjo, tačiau 2012–2015 m. jos didėjo. 2009–2015 m. PSDF išlaidų didžiąją dalį (45–48 proc.) sudarė priešnavikinių bei kardiovaskulinę sistemą veikiančių vaistų kompensavimas pagal 100 proc. bei 80 proc. kompensavimo lygius. 2009–2015 m. pacientų priemokos vaistams sudarė apie ketvirtadalį (26,9 proc.) PSDF išlaidų kompensuojamiesiems vaistams. 2009–2015 m. didžiąją dalį (64,1 proc.) pacientų priemokų kompensuojamiems vaistams sudarė kardiovaskulinę sistemą veikiantys vaistai pagal 80 proc. kompensavimo lygį, o mažiausią dalį (1,9 proc.) – priešnavikiniai vaistai pagal 100 proc. kompensavimo lygį. Pensinio (65+ m.) ir darbingo amžiaus (18–65 m.) amžiaus pacientai daugiausiai mokėjo priemokų kompensuojamiems vaistams, ypač kardiovaskulinę sistemą veikiantiems vaistams pagal 80 proc. kompensavimo lygį. Be to, didžioji dalis PSDF išlaidų (95 proc.) buvo skirta šių amžiaus grupių (ypač darbingo amžiaus) pacientų vaistams kompensuoti. Nors valstybės valdymo ir kitos valstybės institucijos įgyvendindamos vaistų kompensavimo politiką taikė įvairias priemones, kuriomis siekė gerinti kompensuojamų vaistų prieinamumą, tačiau jis pacientams (ypač pensinio amžiaus 65+ m. ) buvo užtikrintas trumpuoju (2009–2011 m) laikotarpiu. This article focus on the accessibility of pharmaceuticals reimbursed from the compulsory health insurance fund (CHIF) budget in terms of prices in 2009–2015. Data on CHIF budget expenditure on reimbursed pharmaceuticals and patients co-payment for pharmaceuticals were obtained from the database of the National health insurance fund under the Ministry of Health. The major part of CHIF budget expenditure (45–48%) was used to cover the cost of pharmaceuticals for oncology and cardiovascular diseases at 100% and 80% reimbursement level in 2009–2015. CHIF budget expenditure on reimbursed pharmaceuticals and reimbursed per prescription, patients co-payment for pharmaceuticals decreased in 2009–2011, however, these indicators increased in 2012– 2015. Patients’ co-payment for reimbursed pharmaceuticals was 26.91% of CHIF budget expenditure in 2009–2015. The highest patients co-payments were paid for cardiovascular diseases pharmaceuticals at 80% reimbursement level whereas the lowest co-payments for oncology pharmaceuticals at 100% reimbursement level. The highest co-payments for reimbursed pharmaceuticals were paid by the patients of working age (18–65) and retirement age (65+). Furthermore, the major part of CHIF budget expenditure (95%) was used to cover the cost of reimbursed pharmaceuticals for both patients groups, especially for working age patients. Although the state government and other government institutions, in implementing the pharmaceutical reimbursement policy, applied various measures to improve accessibility for reimbursed pharmaceuticals, however, the accessibility of reimbursed pharmaceuticals for patients (especially for those of the retirement age of 65+) was ensured in the short term (2009–2011).

Advanced search in
Research products
arrow_drop_down
Searching FieldsTerms
Any field
arrow_drop_down
includes
arrow_drop_down
Include:
19,203 Research products, page 1 of 1,921
  • Publication . Part of book or chapter of book . 2015
    Open Access English
    Authors: 
    Rowell, Stephen Christopher;

    In 1935 a politically active physician was exiled from his urban home in northern Italy to the countryside several hundred kilometres away. There he found himself in a world of squabbling petty gentry, overworked peasants and negligent, fornicating clergy. Ordinary people had recourse in their spiritual life more often to folklore, witchcraft and superstition, the exile noted, than to the parish church and its despised priest. The people placed their faith in gnomes and magic spells. They even said of themselves that Christianity (and hence Civilization) had never reached as far as their land. Even so those same apparent pagans did attend Mass on high holidays and venerated the Blessed Virgin Mary. The physician in question was the Italian anti-fascist Carlo Levi; the apparently God-forsaken land was Lucania (Basilicata), in southern Italy, not Lithuania. Similar stories of the remnants of ancient arcane behaviour might be told of peasants in other western European countries. When reading sixteenth-century Protestant polemical literature such as the De diis Samagitiarum caeterorumque sarmatarum et falsorum christianorum of Jan Łaski with its list of the pagan deities and of the Žemaitijans and Sarmatians and other false Christians, or the Annual Reports sent to Rome by Lithuanian Jesuits describing their missionary efforts in the Lithuanian and Livonian countryside, we might wonder whether for them Christ had stopped at the Polish border.

  • Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Jaškūnienė, Eglė;

    Straipsnyje nagrinėjama kūrybinio potencialo reikšmė, formuojant sovietinės ekonomikos ir politikos strategijas. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Walterio Benjamino Frankfurto filosofijos mokyklos ir britų kultūros studijose plėtotų Vakarų masinės vartojimo kultūros teorijų sąšaukas su sovietinės masinės kultūros studijomis. Tyrime taikomas atvejo analizės metodas, kurio objektu pasirinkta XX a. 7–8-ojo dešimtmečių Lietuvos grafinio dizaino sritis – pakuotės. The article explores the Soviet mechanism of including the creative potentials into formation of economical and ideological policy strategies. Research aims to examine, how mass media and culture theories of Walter Benjamin, Frankfurt school and British Culture studies reflect the situation of mass culture in Soviet system. Case study is based on Lithuanian package design of 1960–1970s.

  • Open Access English
    Authors: 
    Leliūgienė, Irena; Kaušylienė, Angelė;
  • Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Junttila, Santeri;

    Seniausi kontaktai tarp baltų ir finų kalbų daugiausia buvo tiriami Suomijos ir Uralo kalbų lingvistų. Šių tyrimų kontekste baltistai dažniausiai cituoja Algirdo Sabaliausko 1963 m. lietuvių kalbos apžvalgą. Uralo kalbų tyrėjų žinios apie kalbų kontaktus per paskutiniuosius penkiasdešimt metų žymiai pagausėjo. Straipsnis aptaria naujausią bendrą situaciją visų keturių pogrupių, kuriuos aprašė Sabaliauskas: finų kalbų skolinių baltų kalbose, baltiškų skolinių finų kalbose, gramatinių panašumų tarp abiejų kalbų grupių ir lingvistinių bei archeologinių aplinkybių priešistorinių kontaktų kontekste. The oldest contacts between Baltic and Finnic languages have mostly been researched by Finnic and Uralic linguistics. When referring to these studies, Baltologists mainly quote a Lithuanian-language review by Sabaliauskas 1963. However, the Uralicist knowledge on the contacts has substantially increased during the latest half a century. This article presents an updated overall view of all four sub-fields Sabaliauskas treated: Finnic loanwords in Baltic, Baltic loanwords in Finnic, grammatical similarities between the two language groups, and linguistic and archaeological considerations on the prehistoric context of the contacts.

  • Other research product . 2014
    Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Kaziliūnaitė, Aušra;

    Recenzijoje analizuojama Nerijaus Mileriaus sudaryta knyga „Kinas ir filosofija“, publikuota 2013 metais. Kolektyvinė monografija liudija apie Lietuvoje išaugusį susidomėjimą kino menu. Tai pirmasis leidinys Lietuvoje, kuriame imamasi rimtesnių kino tyrinėjimų, kurie gali būti įdomūs ne tik besidomintiems kino filosofija ar vien akademikams, bet ir įvairių kursų studentams ar platesniam skaitytojų ratui. Tam kelio neužkerta ir monografijos autorių pasirinkta kalba, kurioje specifiniai terminai, koncepcijos ir prieigos dažnai aiškinami su nesumeluotu edukaciniu užsidegimu (Nerijaus Mileriaus, Jūratės Baranovos parašyti poskyriai). Kinas siekia įsibrauti į filosofijos lauką, o filosofija mėgina užkariauti kino teritoriją, taip pastarąjį paversdama filosofiniu teorijų iliustracija. Knygoje keliamas reikalavimas išsaugoti tiek kino meno, tiek filosofijos autonomiškumą ir savarankiškumą vienas kito atžvilgiu. Taigi filosofija ir kino menas turi susitikti bei lygiavertiškai sąveikauti trečiosiose teritorijose. Nors monografija padalinta į keturis kino ir filosofijos susitikimo teritorijas atitinkančius skyrius, tačiau to paties skyriaus poskyriai dažnai talpina gana toli vienas nuo kito lokalizuotus probleminius taškus. Idėjų ir prieigų įvairovė skaitytoją gali trikdyti. Neįgudusiai akiai gali būti sunku rasti minties perėjimus, tąsą ir eigą. Visa ši įvairovė ir dirbtinio nuoseklumo nesilaikymas iliustruoja pamatinę autorių poziciją – atsisakymą pripažinti vieną kino filosofiją ir atsigręžimą į kino filosofijas.

  • Other research product . 2012
    Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Saukaitė, Monika;

    Straipsnyje keliamas klausimas, kokia naratyvumo samprata yra tinkama vaizdinio teksto analizei ir gali papildyti vizualių tekstų suvokimą. Jame pristatoma semiotinė naratyvumo teorija, aptariamos naratologinės pasakojimo sampratos taikymo dailės analizei galimybės, analizuojama, kaip naratyvinė sintaksė veikia tekstuose, kuriuose nėra vaizduojama laiko seka, nevyksta būsenų transformacijos. Tekste pateikti dviejų Šarūno Saukos paveikslų analizės fragmentai laikytini tik teorinių svarstymų iliustracijomis, siekiant išsiaiškinti, kaip (ar?) naratyvinė sintaksė veikia statiškame vizualiame tekste, taigi tekste, kuriame nėra vaizduojama laiko seka, nevyksta būsenų transformacijos. Šiame straipsnyje naratyvumo sąvokos branduoliu pasirinkta semiotinė Algirdo Juliaus Greimo naratyvumo samprata, kurios taikymas vizualumo srityje yra validus, bet vis dar keliantis neišspręstų dilemų. Straipsnyje atskleistos semiotinės naratyvumo teorijos taikymo vaizdiniam tekstui prielaidos, randamos pačiame vaizdiniame tekste, pačioje sustabdytą tam tikro veiksmo momentą vaizduojančių paveikslų struktūroje. Autorės teigimu, išskirdami šiuos tris galimus vizualaus teksto aspektus – numanomas transformacijas (naratyvumas kaip sustabdyto momento suponuojama seka), intencionalų santykį tarp teksto figūrų (sustabdyto momento naratyvumas) ir suvokėjo įtraukimą (žaidimas su žiūrovu) – įgyjame teorinį pagrindą tolesnėms analizėms ir statiško vaizdo naratyvumui suprasti. The article explores the problem of visual narrativity, asking what concept of narrativity could be efficiently employed to analyze works of art, thus enriching our comprehension of visual texts. Of course, narrativity may be quite easily revealed in images that consist of several distinct scenes, depicting a sequence of events perceived as a story; especially so when the story represented has a known verbal prototype. However, methodological problems concerning visual narrativity arise when trying to interpret images that depict just a single moment of time and are not based on any pre-existing story that could serve as a reliable source for interpretation. Aiming to avoid interpreters misconceptions and searching for narrative signs in the structure of the visual text itself, the article takes the semiotic theory of narrativity as a starting point. The functioning of the narrative grammar in static visual texts (the ones without time sequences or state transformations) is discussed and exemplified examining the paintings of Šarūnas Sauka. Three properties allowing for narrative reading of a static visual text are highlighted. First, it is revealed that the semiotic theory of narrativity is relevant when analyzing visual texts that imply transformation, movement, a stage preceding or ensuing the depicted scene. Second, it is demonstrated that narrative structure is also observable in the visual texts that imply a possibility of transformation, in cases when the figures of the text are related among themselves by an active and intentional look or gesture, presupposing their actantial roles. Finally, it is suggested that an additional narrative dimension can be revealed in images that involve the viewer into a certain "game". Narrative grammar serves as an organizing principle of the communication between the viewer and the figures of the text.

  • Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Bilkis, Laimutis;

    Dabartinio Utenos raj. miestelio vardas „Saldùtiškis“ senas, tačiau turi daug įvairiausių formos variantų. Todėl straipsnyje, remiantis istorinėmis gyvenvietės radimosi ir raidos aplinkybėmis, jos vardo vartosenos istorijos dokumentuose ir gyvojoje kalboje ypatumais, siekiama nustatyti labiausiai galimą pirminę vardo formą, surasti jos raidos (kitimo) priežastis ir paaiškinti kilmę. Pirminės formos ir vėlesnių variantų kilmės aiškinimas grindžiamas lingvistinėmis ir istorinėmis jų sąsajomis su galimais kilmės šaltiniais. The Saldutiškis settlement (steading) was first mentioned in historical documents in the second half of the 18th century. The Saldutiškis estate was founded in the third decade of the 19th century. The analysis of records in historical documents leads to the conclusion that the original name of Saldutiškis was *Silgùtiškis (the second half of the 18th century – the first half of the 19th century), derived from the personal name *Silgùtis. When the settlement was first created, *Silgùtiškis also had the variant name *Silgėniškis (?*Silgioniškis), derived from the personal name *Silgnas. From the second half of the 19th century and during the first half of the 20th century (the interwar period in Lithuania), the form Silgùdiškis was in use, which derived from *Silgùtiškis during distant progressive assimilation. During the interwar period, the widespread version of the name – Salgùdiškis – developed from Silgùdiškis ← *Silgùtiškis due to folk etymol¬ogy. The official town name Saldùtiškis, which appeared during the interwar period and is still in use today, is a contamination. It came about by combining the names of two different settlements, the Saldutiškis town (prev. steading, grange, estate) and the Sandutiškis estate (prev. steading, grange) located near the Aiseta river: Saldùtiškis : Salgùdiškis (Silgùdiškis) + Sandùtiškis (dial. Sundùtiškis) ← *Sindùtiškis.

  • Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Jokubaitis, Alvydas;

    Straipsnio tikslas – politikos filosofijos požiūriu pažvelgti į Motiejaus Valančiaus veiklą. Pripažindami, kad Valančius sukūrė atskirą Lietuvos istorijos epochą, istorikai neatskleidė jos savitumą apibrėžiančio turinio. Šiam uždaviniui įgyvendinti gali padėti politikos filosofija. Remiantis istorikų atliktais tyrinėjimais, būtina rasti naujas Valančiaus veiklą aiškinančias sąvokas. Straipsnyje bandoma pagrįsti mintį, kad Valančiaus vadovaujama Žemaičių vyskupija buvo pirmoji moderniosios lietuvių tautos politinio gyvenimo forma, tarpinis darinys tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir tautinės valstybės. Valančius valdė politinę prasmę turėjusią instituciją ir sukūrė atskirą šalies politinės istorijos laikotarpį, kuriam gali būti pritaikyta interregnum sąvoka. Aim of the article is to look into the activities of Motiejus Valančius from the perspective of political philosophy. Historians acknowledged that Valančius had created a separate epoch in Lithuanian history, however, they have not revealed the distinctive qualities that are definitive of the content of this period. Political philosophy is helpful in attempting to accomplish this task. One has to begin from available historical research and search for new concepts that would provide an explanation of the activities of Valančius. It is argued in the paper that the Samogitian episcopate that was governed by Valančius was the first political form of modern Lithuanian nation – an intermediate stage between the Grand Duchy of Lithuania and the nation state. Valančius was managing the institution that had a political meaning and created a distinct historical chapter which can be described as interregnum.

  • Open Access Lithuanian

    Straipsnyje nagrinėjamos įmonių socialinės atsakomybės koncepcijos, teorijos ir jų kaita, analizuojamos Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto kaip socialiai atsakingos organizacijos įgyvendinamos įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvos. Pateikiami darbo aplinkos, fakulteto darbuotojų požiūriu, vertinimo rezultatai. Nors tyrimo metu nustatyta, kad Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas veikia kaip socialiai atsakinga organizacija, tačiau tokios sritys kaip darbuotojų santykiai su vadovybe, aplinkosaugos sklaida ir darbo sąlygų aspektai vertinami kritiškai. The interest in corporate social responsibility (CSR) has been increasing during the last years. The goal of this article is to examine the School of Economics and Business (Kaunas University of Technology) as socially responsible organization in terms of employees. Corporate social responsibility has been analyzed for a long time. Plenty of scientists created new theories of corporate social responsibility. The most relevant theories are Carroll’s CSR pyramid, coding scheme and the theory of stakeholders, which allow assuming that if the organization wants to stay socially responsible, it has to take care of its stakeholders, and its internal and external environment. To confirm the insights of CSR researchers, it was analyzed how corporate social responsibility is applied in practice. The survey was given for the academic and administrative staff of the School of Economics and Business. The results of survey revealed that the majority of employees agree that the organization meets the criteria of corporate social responsibility. Most of the respondents are satisfied with the relationships and environment in the School of Economics and Business, however, the employees are not satisfied with their relationship with the Heads of Department and Dean’s office. Also, another problem is the poor dissemination of information to the employees about social and environmental campaigns held by the School of Economics and Business. Hence, these spheres should be improved in pursuance of remaining as a socially responsible organization.

  • Open Access Lithuanian
    Authors: 
    Vaičaitytė, Ligita; Petronytė, Gintarė;

    Šiame straipsnyje vertinamas vaistų, kompensuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, prieinamumas ir jo pokytis 2009–2015 m. kainos atžvilgiu. Jame analizuojami Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenų bazės privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (toliau – PSDF išlaidos) kompensuojamiesiems vaistams ir pacientų priemokų kompensuojamiems vaistams duomenys. 2009–2011 m. PSDF išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir vienam kompensuojamųjų vaistų receptui bei pacientų priemokos kompensuojamiems vaistams mažėjo, tačiau 2012–2015 m. jos didėjo. 2009–2015 m. PSDF išlaidų didžiąją dalį (45–48 proc.) sudarė priešnavikinių bei kardiovaskulinę sistemą veikiančių vaistų kompensavimas pagal 100 proc. bei 80 proc. kompensavimo lygius. 2009–2015 m. pacientų priemokos vaistams sudarė apie ketvirtadalį (26,9 proc.) PSDF išlaidų kompensuojamiesiems vaistams. 2009–2015 m. didžiąją dalį (64,1 proc.) pacientų priemokų kompensuojamiems vaistams sudarė kardiovaskulinę sistemą veikiantys vaistai pagal 80 proc. kompensavimo lygį, o mažiausią dalį (1,9 proc.) – priešnavikiniai vaistai pagal 100 proc. kompensavimo lygį. Pensinio (65+ m.) ir darbingo amžiaus (18–65 m.) amžiaus pacientai daugiausiai mokėjo priemokų kompensuojamiems vaistams, ypač kardiovaskulinę sistemą veikiantiems vaistams pagal 80 proc. kompensavimo lygį. Be to, didžioji dalis PSDF išlaidų (95 proc.) buvo skirta šių amžiaus grupių (ypač darbingo amžiaus) pacientų vaistams kompensuoti. Nors valstybės valdymo ir kitos valstybės institucijos įgyvendindamos vaistų kompensavimo politiką taikė įvairias priemones, kuriomis siekė gerinti kompensuojamų vaistų prieinamumą, tačiau jis pacientams (ypač pensinio amžiaus 65+ m. ) buvo užtikrintas trumpuoju (2009–2011 m) laikotarpiu. This article focus on the accessibility of pharmaceuticals reimbursed from the compulsory health insurance fund (CHIF) budget in terms of prices in 2009–2015. Data on CHIF budget expenditure on reimbursed pharmaceuticals and patients co-payment for pharmaceuticals were obtained from the database of the National health insurance fund under the Ministry of Health. The major part of CHIF budget expenditure (45–48%) was used to cover the cost of pharmaceuticals for oncology and cardiovascular diseases at 100% and 80% reimbursement level in 2009–2015. CHIF budget expenditure on reimbursed pharmaceuticals and reimbursed per prescription, patients co-payment for pharmaceuticals decreased in 2009–2011, however, these indicators increased in 2012– 2015. Patients’ co-payment for reimbursed pharmaceuticals was 26.91% of CHIF budget expenditure in 2009–2015. The highest patients co-payments were paid for cardiovascular diseases pharmaceuticals at 80% reimbursement level whereas the lowest co-payments for oncology pharmaceuticals at 100% reimbursement level. The highest co-payments for reimbursed pharmaceuticals were paid by the patients of working age (18–65) and retirement age (65+). Furthermore, the major part of CHIF budget expenditure (95%) was used to cover the cost of reimbursed pharmaceuticals for both patients groups, especially for working age patients. Although the state government and other government institutions, in implementing the pharmaceutical reimbursement policy, applied various measures to improve accessibility for reimbursed pharmaceuticals, however, the accessibility of reimbursed pharmaceuticals for patients (especially for those of the retirement age of 65+) was ensured in the short term (2009–2011).

Send a message
How can we help?
We usually respond in a few hours.